2015 m. rinkimų į savivaldybės tarybą metu, tuoj po jų ir iki dabar viešojoje erdvėje eskaluojama vieno malūno istorija.

Kalbama ir rašoma apie Panevėžyje, Ramygalos ir Basanavičiaus gatvių sandūroje esantį trikampio formos žemės sklypą, kuriame stovi senas vėjo malūnas.
Kadangi kai kurie politikai, valstybės tarnautojai ir verslininkai pateikia tik dalį tiesos, kuri neatspindi tikrovės, o kartais ją savaip interpretuoja, panašu, kad dalis panevėžiečių jau suklaidinti ir taip pat viešojoje erdvėje reiškia savo nuomonę, kuri vis labiau tolsta nuo tiesos.
Taigi, kalbant apie minėtąjį žemės sklypą užtenka pasakyti, kad pagal 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-25-1 patvirtintą Bendrąjį planą šis sklypas buvo rekreacinių želdynų zonoje. Tai reiškia, kad jokių papildomų statybų šiame sklype vykdyti negalima. Atsakant vienam žiniasklaidoje postringaujančiam Seimo nariui, kuriam pastoviai „užkliūna“ jam neparsidavę Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų atstovai Panevėžio savivaldybės taryboje – Maurikijus Grėbliūnas ir Vitalijus Satkevičius, siūlome pačiam praplėsti savo kompetencijos ribas ir, užėjus į mero kabinetą, pasižiūrėti į ant sienos kabantį Panevėžio miesto Bendrąjį planą (arba susirasti jį internete adresuwww.panevezys.lt). Gal tada ponas Seimo narys įsitikins, kad nuo 2008 metų spalio 30d. minėtam sklype jokių statybų vykdyti negalima, išskyrus paties malūno pastato remontą. Beje, priimant aukščiau paminėtą sprendimą, Panevėžio miesto savivaldybės meru dirbo šiuo metu valdančiojoje koalicijoje esantis Povilas Vadopolas. Dabartinis malūno savininkas įsigijo jį su žemės sklypu tik maždaug po 3 metų. Pirkdamas malūną su sklypu jis turėjo galimybę pasidomėti, ką galės daryti tiek su sklypu, tiek su malūnu. 
Vėliau, Savivaldybėje (vėl gi meru dirbant Povilui Vadopolui) 2009 m. birželio 9 d. išleistas Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkis „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies skelbimo savivaldybės saugoma vietove“, kuriame Panevėžio miesto istorinė dalį skelbiama saugoma ir pavedama Savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonų plano rengimą“. Specialiajam planui rengti pritraukiamos ir Europos Sąjungos lėšos. Planas rengiamas atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nutarimą, kompetetingų institucijų, tame tarpe ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio miesto teritorinio padalinio, išduotas planavimo sąlygas. Specialiojo plano rengėjai UAB „Urbanistika“ ir „Senojo miesto architektai“. Naujai rengiamas specialusis planas mieste apima 314,13 ha plotą. Į šį plotą įtraukiama ir teritorija, esanti Ramygalos ir Basanavičiaus gatvių sandūroje, kuri apima taip pat ir trikampio formos žemės sklypą su vėjo malūnu. Specialiajame plane numatoma leisti vykdyti statybas sklypo vakarinėje pusėje. Bet išlieka reikalavimas palikti rytinę sklypo dalį neužstatytą – kad žvelgiant iš Basanavičiaus gatvės, jokie statiniai neužstotų malūno grožio. Tokiu atveju visi, keliaujantys pro šalį, gali mėgautis statiniu ir suprasti, kodėl Panevėžys nuo seno žinomas kaip malūnų miestas. 
2012 metų kovo mėnesį Panevėžio miesto merui Vitalijui Satkevičiui, administracijos direktoriaus pavaduotojui Žydrūnui Kvedarui ir Teisės skyriaus vedėjai Daivai Svirelienei lankantis Lietuvos kultūros paveldo departamente, buvo išsakytos pastabos, kad dėl Panevėžio miesto istorinės dalies paskelbimo savivaldybės saugomu kultūros objektu turėjo būti priimtas ne mero potvarkis, o tarybos sprendimas. Atsižvelgiant į tai 2012 m. balandžio 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-119 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas 31872 kultūros vertybių registre) paskelbimo savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu“. 
2013 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-247 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau tekste Specialusis planas). Šis Specialusis planas (kaip jau minėta aukščiau) leidžia statybas šalia malūno nuo Ramygalos gatvės pusės. 
Malūno ir sklypo savininkai apskundė Tarybos sprendimą Nr. 1-247 teismui. Jeigu teismas galutinai panaikins šį Tarybos sprendimą dėl Specialiojo plano, liks galioti 2008 m. spalio 30d. Tarybos sprendimu Nr.1-25-1 patvirtinto Bendrojo plano sprendiniai, kurie sklype prie malūno draudžia bet kokią naują statybą. Taigi ponai, graudinantys panevėžiečius dėl verslo žlugdymo, mūsų šiame straipsnyje pateikta informacija parodo, kad nei restauruoti malūno, nei statyti naujus statinius sklypo dalyje, esančioje prie Ramygalos gatvės, Savivaldybė nedraudžia. Taigi ir verslo ji nežlugdo. Užstatyti negalima tik sklypo dalies, kuri yra prie J.Basanavičiaus gatvės. 
Verslo atstovai patys teismuose griauna jiems Specialiajame plane numatytas galimybes. Panaikinus Specialųjį planą, teks vadovautis Bendrojo plano sprendiniais, kurie draudžia bet kokias statybas sklype, kuriame stovi malūnas. Ar bereikia priminti, kad Bendrasis planas galiojo dar iki to laiko, kai verslininkas įsigijo sklypą? 
O gal tikimasi, kad mes esame naivūs ir nesuprasim, kokie asmenų, kurie dirbtinai gąsdina panevėžiečius nebūtomis malūno istorijomis, tikrieji interesai? Net, jei tomis istorijomis patikėtume ir mes, vis tiek norėtume Seimo nario paklausti – kokie malūno vaiduokliai taip kažką jums prie ausies pažvangino, kad Jūs, gerbiamas Seimo nary, užmiršote, jog pirmoji Jūsų pareiga yra ginti viešąjį interesą, kurį šiuo atveju atstovauja Panevėžio miesto savivaldybė? O dabar jau kelintą kartą tik mes (tie, kuriuos jūs viešai pravardžiuojate nekompetentingais, buhalteriais, dzedajais ir dar nežinia kuo) ginam dabartinės Savivaldybės, kuriai vadovauja jūsų, kaip jūs pats teigiate, tobulai suderintos koalicijos žmonės, teisėtą poziciją! Atsipeikėkite, juk „mušate“ jau savus! Mūsų už dabartinius teismuose priimamus žalingus verslui sprendimus daugiau negalėsite apkaltinti! 
O jūs pats, ar ir toliau stengsitės tokiomis istorijomis „apginti“ savo reputaciją, kuri pastaruoju metu visiems įrodė, kad esate tikras dezinformacijos meistras! Argi ne taip turi būti vadinamas žmogus, kuris apšmeižė buvusį merą Vitalijų Satkevičių, jog šis neva susijęs neaiškiais ryšiais su Statybos trestu, o pats į dabartinio mero komandą mero pavaduotoju pakvietė tikrai su trestu susijusį žmogų?! Ir čia tik viena maža istorijėlė! O kiek dar tokių istorijų „sukūrė iš nieko“, ponas Seimo narys per visą rinkimų ir porinkiminį laikotarpį?
Ir todėl nepykit, kad mes jūsų klausiam – kas gali paneigti, kad jūs gerbiamas Seimo nary ir jūsų aplinka šiuo metu veikia taip, kaip veikė brandaus socializmo priešaušryje Josifo Stalino ,,Sovinformbiuro"? Jie dirbo vadovaudamiesi principu – sodriu melu apie kitus užmaskuojam savo klastą. Negi iš tikrųjų taip dirbate dabar? Ir negi taip dirbote savo ankstesniame darbe?...

Pagarbiai
Maurikijus Grėbliūnas ir Vitalijus Satkevičius – TS–LKD atstovai Panevėžio m. savivaldybės Taryboje

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų atstovų Panevėžio miesto savivaldybės taryboje

PAREIŠKIMAS
2015-05-29
Panevėžys

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas klaidina Panevėžio bendruomenę, pavaizduodamas save gelbėtoju, atseit išsprendusiu ankstesnės valdžios neveiklumo suprojektuotą problemą. Tačiau taip nėra. Gali būti, kad mūsų merui Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano (toliau –
Specialusis planas) rengėjai ir organizatoriai nesusizgribo paaiškinti, jog intermodalinis terminalas net ir nebuvo Panevėžyje numatytas todėl, kad meras nesuprato, jog Panevėžyje planuojamą statyti terminalą, reikia vadinti regioniniu krovinių terminalu. Pastaruoju metu viešai aptariant Rail Baltica geležinkelio vėžės Specialiojo plano rengimą, intermodaliniais vadinti tik tie, kurie buvo priskiriami pirmos pakopos intermodaliniams terminalams. Panevėžyje numatytas
statyti krovinių terminalas būtų priskiriamas antrajai pakopai.
Tačiau iš to, kas buvo pateikta Panevėžio miesto savivaldybės tinklapyje, kaip
intermodalinio terminalo gelbėjimas, galima buvo suprasti, kad meras Rytis Mykolas Račkauskas nežinojo apie AECOM (Rail Baltica galimybių studijos rengėjos 2011 m.) pasiūlytą „Realiausią variantą“, kuriame sakoma, kad pirminiai intermodaliniai terminalai numatyti, Taline, Rygoje Kaune ir Vilniuje, o antriniai (t.y. mažesni, regioninės reikšmės) – Panevėžyje ir Pernu. Taip pat peršasi išvada, kad meras nežinojo ir apie SWECO atliktą poveikio aplinkai vertinimą (2013 m.), kuriame teigiama, kad būtinas Panevėžio bendrojo plano sprendimų
peržiūrėjimas, nes planuojama trasa kerta Panevėžio pramonės parko ir gyvenamosios statybos plėtrai numatytas teritorijas, kad būtina lokalizuoti stočiai ir logistikos terminalams tinkamas teritorijas? Visi objektai turėjo būti planuojami ir statomi iš projektui numatytų europinių ir bendrojo finansavimo valstybės lėšų, t.y. neeikvojant Savivaldybės biudžeto.
Tad ar suprantama merui yra visa įvykių, susijusių su rengiamu Specialiuoju planu, raida?
Pasistengsiu trumpai nušvieti visiškai nesenų įvykių eigą taip, kad ir neskaičius ankščiau minėtų dokumentų, meras susivoktų situacijoje.
Neatsižvelgdami į AECOM studijoje ir SWECO poveikio aplinkai vertinime pateiktas rekomendacijas, Rail Baltica Specialiojo plano organizatoriai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ rengdami techninę užduotį Specialiojo plano rengėjams „pamiršo“ į ją įrašyti Panevėžio regioninį krovinių terminalą.
Todėl Specialiojo plano rengėjai – URS Infrastructure & Environment UK Limited, atstovaujama URS Infrastructure & Environment UK Limited filialo Lietuvos Respublikoje, terminalo Panevėžyje ir nenumatė. 
Kad Panevėžio regioninis krovinių terminalas taip paslaptingai „išgaravo“, tapo aišku tik 2015 m. kovo 18 d., Panevėžio miesto Rail Baltica darbo grupės nariams lankantis Bauskėje, kurioje vyko Rail Baltica Specialiojo plano pristatymas.
Kokios gali būti tokių magiškų „išnykimų“ priežastys labai įtikinamai savo prisistatymo kalboje gegužės 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje paaiškino pretendentas į Savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotojus – Ramūnas Vyžintas. Jo manymu „kalta“ nauja atšaka iki Vilniaus, kuriai reikia papildomų lėšų. Taigi, mero komandoje yra žmonių, žinančių situacijos detales. Tik reikia su jais kalbėtis.
Tokia padėtis, kokia susidarė dabar – dar ne pasaulio pabaiga, kaip bando žiniasklaidoje pavaizduoti dabartinis Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Elektroninėje erdvėje Specialiojo plano rengėjai paskelbė, kad plano rengimas vyksta nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Ten pat paskelbtoje informacijoje nurodyta, kad galima Specialiojo plano rengėjams ir organizatoriams pateikti pasiūlymus dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) ataskaitos, kurioje, pirmiausiai aptariama, kokie objektai numatomi Specialiajame plane. 
Šiuo metu dar tebevykdoma minėtos ataskaitos korektūra. Ir kas gali paneigti, kad (kaip įprastai) stringant tarptautiniams derinimams, rengimo terminas bus pratęstas ir laiko bus pakankami reikiamiems Panevėžio dokumentams parengti?!
Jokia birželio 1 d. data, apie kurią kalba miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, skelbiamuose dokumentuose nėra minima! Todėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai reikia ne trypčioti vietoje, dalinantis postus ir keliant sau atlyginimus, o greičiau suktis ir, pasitelkus Savivaldybės administraciją, rengti įrodymą – galimybių studiją, kad regioninis krovinių terminalas yra tikrai reikalingas. Tai, kad toks dokumentas geriausiai pagrįstų panevėžiečių poreikius, Specialiojo plano rengėjai patarė tik 2015 m. balandžio 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu. Taip pat Posėdžio protokole užfiksuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo Antano Zenono Kaminsko žodžiai, kad dar nevėlu atsižvelgti į
Panevėžio reikmes.
Iki tol vykusių Rail Baltica projekto pristatymų ir susitikimų metu
(užfiksuota protokoluose) Panevėžio miesto savivaldybė buvo giriama už iniciatyvumą ir nuoseklų dėmesį vykdomiems darbams.
Neatsisakome padėti ir dabar, jau tiesiogiai nedalyvaudami valdančiosios daugumos veikloje. Jau 2015 m. gegužės 14 d. vykusiame Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos posėdyje galėjo būti priimti reikiami sprendimai, perskirstant investicijų dokumentams rengti numatytas lėšas, pavedant rengti bendrojo plano
pakeitimus ir atliekant galimybių studijai parengti reikalingus darbus.
Tiesą sakant, gal ir sunku savivaldybės administracijos direktoriui Tomui Juknai suprasti, kokius tuos parengiamuosius darbus reikia atlikti, nes, kaip jis pats sakė, paskiriant jį direktoriumi, nėra susipažinęs su Savivaldybės administracijos darbu. Bet, jei susipažinimas vyks, vykdant tarnybinius patikrinimus ir tyrimus dėl to, ko pats nepavedė daryti, tai niekur iš „mirties taško“ ir nepajudėsim.
Taigi, prieš gelbėjant pasaulį, reikia nustoti klaidžioti Savivaldybės trečiajame aukšte ir perskaityti bent jau tuos dokumentus, kurie paskelbti viešojoje erdvėje.

Visada Jūsų,
Vitalijus Satkevičius - Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos narys