Detalusis planas, specialusis planas, bendrasis planas tai dokumentai, apie kuriuos LR vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015–12–17d. užregistravo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštą ,, Dėl paaiškinimo" (registracijos Nr.(14-3)-D8-9463; savivaldybės registracijos Nr.20–3924(4.12). Jame be kita ko rašoma:

LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi"; 28 straipsnio 9 dalyje - ,,Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai, savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi, registruojami kaip atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros". Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad savivaldybės bendrieji planai galioja neterminuotai.

              Taigi Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-261 ,,Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų pripažinimo savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi" pripažino Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą sudėtine Panevėžio miesto savivaldybės Bendrojo plano dalimi.

            Tai reiškia, kad bet koks bandymas ką nors keisti, šiuo atveju priimtį tarybos sprendimą, atšaukiantį specialiojo plano pripažinimą Bendrojo plano dalimi, tampa Bendrojo plano keitimu.        O norint keisti bendrąjį planą, galioja LR Teritorijų planavimo įstatymu nustatytos procedūros, kurių privalo laikytis visi, net ir tiesiogiai išrinktas bei nesuderėtas meras. Nes jis, kaip ir kiti tarybos nariai š.m. balandžio 17d. davė priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Tos procedūros apima bendrojo plano įgyvendinimo stebėseną, korektūros rengimą, visuomenės informavimą ir galimybės visuomenei dalyvauti planavimo procese sudarymą. Gerbiami kolegos, ar manote, kad dabar skubiai parengtas sprendimo projektas prisilaikant šių įstatymo reikalavimų?

          Galima tik spėlioti apie priežastis, kurios privertė poną merą įtraukti į tarybos darbotvarkę klausimą, prieštaraujantį įstatymui. Keista, kad pats, turėdamas architekto profesiją, jis nepaiso vieno pagrindinių įstatymų, kuriais privalo vadovautis architektai. Jis įtraukė klausimą į darbotvarkę nepaisydamas nei savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo nepritarimo ir Teisės skyriaus vedėjos pastabos, primenančios laikytis įstatymo normos, nei Aplinkos ministerijos paaiškinimo apie įstatymines nuostatas dėl bendrojo plano ir jo sprendinių keitimo galimybės.

             Be to meras, pasiruošęs paaukoti logišką ir stiprią savivaldybės poziciją teisme, kur Kultūros paveldo departamentas be pagrindo išėmė iš savo registro Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos vertingųjų savybių vertinimo aktą, parengtą nepriklausomų ekspertų komisijos, sudarytos teisėto konkurso būdu.

             Tarybai priėmus mero pateiktą sprendimo projektą, iškils pavojus savivaldybei pralaimėti bylą teisme. O kas gali užtikrinti, ar tada nereikės savivaldybei gražinti Europos Sajungos skirtas lėšas specialiajam planui parengti. Taigi ponas mere ir gerbiami tarybos nariai, prieš balsuojant siūlome gerai pamastyti apie pasėkmes, kurios gali sekti po šio sprendimo priėmimo.

              Kas galėtų paneigti, kad balsavimas už šį sprendimo projektą nėra įtakotas šantažo, ar įsipareigojimų už tam tikrą naudą pasėkmė.

Pagarbiai,

Panevėžio miesto Tarybos nariai:

 Maurikijus Grėbliūnas

 Vitalijus Satkevičius

Panevėžio miesto savivaldybės merui p.Ryčiui Mykolui Račkauskui

Panevėžio miesto savivaldybės Tarybai

          PAREIŠKIMAS

2015 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nesikreipimo

į Lietuvos Respublikos Seimą, dėl Panevėžio termofikacinės

elektrinės gaminamos elektros energijos supirkimo kvotų.

1997 metų rugsėjo mėnesį buvo įkurta AB „Panevėžio energija“. Tai regioninė šilumos tiekimo įmonė, tiekianti šilumą Panevėžio miesto, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų ir Panevėžio rajonų šilumos vartotojams.

                     Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. IX-1130 patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurią vykdant buvo pastatyta Panevėžio termofikacinė elektrinė. Akcinei bendrovei ,,Panevėžio energija" ši elektrinė kainavo apie 130 mln.Lt. (37.6 mln.Eur.). Didžioji šios sumos dalis buvo skolintos lėšos.

                      Pastačius elektrinę, už dalį pagamintos elektros energijos, kiekvienais metais valstybė skirdavo bendrovei viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) rėmimo kvotą, už kurią gautomis lėšomis bendrovė dengdavo elektrinės statybos paskolą. Visa paskola numatyta išmokėti 2020 metais. Iki šiol valstybė skirdavo VIAP kvotas nuo 180 GWh iki maždaug 70 GWh per metus. Šiuo metu dar liko sumokėti 8,5 mln.Eur. skolos.

                      Kadangi Panevėžio miesto savivaldybė nesikreipė dėl šio klausimo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Seime, nes ši elektrinė Panevėžyje pastatyta vadovaujantis aukščiau paminėtu LR Seimo nutarimu, klausimas nebuvo aktualizuotas aukščiausiu lygiu ir Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija panaikino iškastinio kuro elektrinių rėmimą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšomis. Be to savo metodikoje įdėjo draudimą iš šiluminės energijos kaštų dengti elektrinės statybos paskolą. Tai reiškia, kad AB ,,Panevėžio energija" turės paskolą dengti savo pelno sąskaita. Iškyla grėsmė bendrovės vykdomų investicinių projektų finansavimui ir panašu, kad nebeliks galimybės savivaldybėms - bendrovės akcininkėms išsimokėti dividendus. Pastarųjų dėka Panevėžio miesto savivaldybė ženkliai pagerino susidėvėjusias gatvių dangas. Kitos savivaldybės taip pat gerinę savo infrastruktūrą, tų lėšų nebeturės.

                      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pakartotinai siūlau kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, siekiant aktualizuoti šį Panevėžiui ir dar šešioms Aukštaitijos savivaldybėms svarbų klausimą ir prašyti Seimo išspręsti iki galo savo nutarimo (uždarius Ignalinos atominę elektrinę, aprūpinti Lietuvą elektros energijos gamybos pajėgumais) vykdymą, neužkraunant šios finansinės naštos ant savivaldybių, tuo sumažinant jų finansinius pajėgumus.

                      Pirmą kartą siūliau kreiptis į Seimą 2015 m. spalio 15 d., bet jokios reakcijos iš jūsų šiuo klausimu negavau.  

Pagarbiai,

 Panevėžio miesto Tarybos narys                                     Vitalijus Satkevičius

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI 

MAURIKIJUS GRĖBLIŪNAS IR VITALIJUS SATKEVIČIUS

Laisvės a. 20, Panevėžys. Faksas 8 45 501352

Panevėžio miesto savivaldybės merui p.Ryčiui Mykolui Račkauskui

Panevėžio miesto savivaldybės Tarybai

       PAREIŠKIMAS

           2015 m. spalio 23 d.

   Panevėžys

Dėl cenzūros Panevėžio miesto savivaldybėje įvedimo

Mes, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariai Maurikijus Grėbliūnas ir Vitalijus Satkevičius, atstovaujantys partiją Tėvynės Sąjunga - Lietuvos Krikščionys Demokratai, reaguojame į Panevėžio dienraštyje ,,SEKUNDĖ" 2015-10-23 dienos straipsnyje ,,Valdžia griebėsi cenzūros"pateiktą informaciją: (Citata) ,,Dar nė metų neišdirbusi valdžia jau stato sieną tarp visuomenės ir Savivaldybės. Nuo šiol žiniasklaidai bus pateikiama tik administracijos vadovų cenzūrą perėjusi informacija. Valdžia nė neslepia, kad į viešumą pateks tikrai ne viskas, kas vyksta Savivaldybės kabinetuose".

Pritariame Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomonei, kad informacijos kontrolė gali būti ženklas, jog miesto vadovai turi ką slėpti nuo visuomenės.

Kad tai gali būti tiesa, rodo ir 2015 rugpiūčio 27d. savivaldybės tarybos posėdyje sprendimu Nr.1-224 pakeistas Tarybos reglamentas, kuriuo tarybos nariams atimta teisė posėdžio metu replikuoti. Be to iki minimumo sumažintos galimybės paklausti ir gauti atsakymą (klausimo uždavimo laikas apribotas iki 30 sekundžių, atsakymo - iki 180 sekundžių).

            Įvertinus tai, akivaizdu, kad savivaldybės vadovų veiksmai yra nuoseklus tikros cenzūros savo miesto piliečiams ir mokesčių mokėtojams įvedimas bei demokratijos ribojimas.

Tarybos narių pareiškimų, adresuotų tarybai meras nebenukreipia tarybos nariams.

Pvz. Tarybos nario Vitalijaus Satkevičiaus 2015m. spalio 15d. pareiškimas(savivaldybės registracijos Nr. 19-2397(4.24)), dėl savivaldybių, kurios yra AB,,Panevėžio energija" akcininkės, tarybų kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Energetikos ministeriją dėl Panevėžio termofikacinės elektrinės gaminamos elektros energijos supirkimo kvotų, buvo adresuotas septynių savivaldybių AB,,Panevėžio energija" akcininkių merams ir taryboms. 2015 spalio 22d. Panevėžio savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad tarybos nariams pareiškimas nebuvo išplatintas. Savivaldybės meras nesikreipė į LR Seimą pats ir nesudarė galimybės tą padaryti tarybai dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP)supirkimo kvotų AB,,Panevėžio energija" išsaugojimo. Galima pasėkmė - šiluminės energijos pabrangimas Panevėžyje, Panevėžio rajone, Kėdainiuose, Pasvalyje, Kupiškyje, Rokiškyje ir Zarasuose.

Įvertinę šią informaciją, dėl cenzūros įvedimo ir demokratijos ribojimo, o tuo pačiu ir dėl galimai netinkamo jų pareigų vykdymo, reiškiame griežtą protestą savivaldybės merui ir jo komandai bei reikalaujame gražinti demokratiją į Panevėžio miestą. 

Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščionių Demokratų atstovai Panevėžio miesto savivaldybės taryboje

Maurikijus Grėbliūnas

Vitalijus Satkevičius

Dėl savivaldybių, kurios yra AB "Panevėžio energija" akcininkės,  tarybų kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Energetikos ministeriją dėl Panevėžio termofikacinės elektrinės gaminamos elektros energijos supirkimo kvotų.

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARYS
VITALIJUS SATKEVIČIUS