Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos Respublikos miestas. Čia susikerta pagrindiniai šalies keliai, yra automagistralė „Via Baltica“, miestą kerta geležinkelis ir turizmo reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis.

Panevėžys – beveik pusiaukelė tarp dviejų Baltijos jūros regiono valstybių sostinių – Vilniaus ir Rygos. Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto – 225 kilometrai. Patogi geografinė padėtis sudarė palankias sąlygas mieste kurtis daugeliui įmonių.

2018 m. Panevėžio apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė apie 5,7 proc. šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto ir sudarė 2559,5 mln. Eur. Vienam apskrities gyventojui  teko 11,8 tūkst. Eur BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta pramonės sektoriuje (28,6 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose (26,6 proc.).

2020 m. pradžioje Panevėžyje veikė 3506 ūkio subjektai. Didžiausia dalį sudarė didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių (24,8 proc.). Šiek tiek mažiau procentų nuo įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičiaus surinko kitas aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės (19,0 proc.). Apdirbamosios gamybos (8,9 proc.), transporto ir saugojimo veikla užsiimančių įmonių (8,7 proc.). Palyginus su 2019 m., veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus Panevėžyje sumažėjo 1,2 procentais. Panevėžyje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Panevėžyje daugiausia veikiančių ūkio subjektų, kuriuose dirba nuo 20 iki 49 darbuotojų (2020 metų pradžios duomenimis) 

Panevėžio apskrityje 2018 m. buvo eksportuota lietuviškos kilmės prekių už 1226,4 mln. eurų,  tai sudaro 7,1 procento viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginus 2018 m. su 2017 m., Panevėžio apskrities eksportas padidėjo 2,1 procentais. Panevėžio apskrities įmonės daugiausia savo produkcijos eksportavo į Norvegiją, Italiją, Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Nyderlandaus, Švediją.

Panevėžyje veikia vienintelis Lietuvoje Norvegijos pramonės parkas.

2018 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio mieste sudarė  287,29 mln. Eur. Vienam miesto gyventojui teko 3297 Eur užsienio kapitalo. Į Panevėžio miesto įmones 2018 m. pabaigoje buvo investuota 1,7 proc. viso Lietuvoje investuoto užsienio kapitalo.

Investicijos Panevėžio mieste (metų pabaigoje)

* išankstiniai duomenys

Panevėžio apskrityje, pagal  2018 m. investicijas, didžiausios šalys investuotojos: Danija (investuota 87,88 mln. Eur), Prancuzija (investuota 61,9 mln. Eur), Vokietija (investuota 41,96 mln. Eur), Norvegija (investuota 28,44 mln. Eur), Estija (investuota 42,52 mln. Eur), Šveicarija (investuota 52,46 mln. Eur).

Didžiųjų investuotojų įsitvirtinimas ir veiklos plėtra Panevėžio mieste turėtų paskatinti ir naujus investuotojus pasirinkti Panevėžį. Miestas siūlo darbščių ir išsilavinusių žmonių, galinčių gerai dirbti gamybos, statybos, prekybos, vadybos ir kitose srityse.

Savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų įmonėms. Savivaldybės tarybos sprendimu mokesčiai gali būti sumažinti, atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas.

Panevėžio verslininkų interesams atstovauja Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Verslo konsultacinis centras. Plėtoti verslą mieste padeda KTU vadybos ir mokymo centras, Panevėžio turizmo informacijos centras. Verslininkai, norėdami gauti jiems naudingos informacijos apie ES struktūrinių fondų paramą, gali kreiptis į  Lietuvos verslo paramos agentūrą.

Panevėžio miesto savivaldybės patvirtintas Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 m. strateginis  planas, kuriame numatytos miesto prioritetinės vystymosi kryptys, tikslai ir uždaviniai.

Miesto Savivaldybė valdo 9 įmonių, kurios rūpinasi švaria miesto aplinka, teikia vartotojams vandenį ir šilumą, transporto ir kitas paslaugas, kontrolinį akcijų paketą.

Savivaldybės valdomos bendrovės.

Panevėžio mieste galiojantys komunalinių paslaugų tarifai.

Palankus miesto Savivaldybės požiūris į investuotojus, supratimas, kad tik nuo bendradarbiavimo su privačiu verslu priklauso miesto plėtros sėkmė, parodo, kad miestas atviras investicijoms, kviečia kurti ir plėtoti verslą.

Šaltiniai:

https://osp.stat.gov.lt