SANTUOKOS REGISTRAVIMAS. BENDRA INFORMACIJA
Santuoką galima registruoti bet kuriame Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje (toliau CMS), nepriklausomai nuo registruojamosios vietos.
Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama:
- Panevėžio miesto Santuokų rūmuose (Respublikos g. 25, Panevėžys).
- Norinčių susituokti pasirinktoje vietoje tik Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje.
PASTABA. Panevėžio rajone, pvz. Bistrampolio dvare, santuoką registruoti gali tik Panevėžio rajono CMS.
Pateikiant prašymą santuokai abiejų asmenų fizinis dalyvavimas yra būtinas.
Kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo asmenybę liudijančius dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečiai — LR piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę. Asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje — leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos.
Pateikus svarbią priežastį patvirtinantį dokumentą (nėštumas, sunki liga, jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienyje ilgesniam kaip trijų mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą), santuoka gali būti registruojama ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos.
Santuoka registruojama dalyvaujant ketinantiems susituokti ir dviem liudytojams. Jaunuosius atlydėti gali ir kiti šventės dalyviai. Iškilmingoje ceremonijoje (šeštadieniais) Santuokų rūmuose gali dalyvauti iki 40 asmenų.
Santuokos registravimo dieną ir ketinantys susituokti, ir liudytojai privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Jeigu norintys susituokti nustatytu laiku negali atvykti registruoti santuokos dėl svarbių priežasčių, jie iki paskirtos santuokos registravimo dienos apie tai turi pranešti CMS.
Santuokos registracija Santuokų rūmuose kainuoja 30 Eur. Norinčiųjų susituokti pasirinktoje vietoje – 70 Eur. Santuokos sudarymo įrašo išrašo kaina – 6,20 Eur.
(Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Gavėjo kodas – 188659752, Sąskaitos numeris LT247300010112394300, Įmokos kodas - 52827).
PAVARDĖS KEITIMAS REGISTRUOJANT SANTUOKĄ
Pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsniu.
Kai vyras pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai – moteriška pavardės forma.
Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma.
Ištekėjusių moterų pavardės daromos:
-iš vyriškų pavardžių su priesaga -ienė,
-iš vyriškų pavardžių su galūne -ė, (pvz.: Talmantė (iš Talmantas), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Butkė (iš Butkus)).
-iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis -us, -ius, -jus moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienė arba -ienė.
-kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė gali likti nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė.
Tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, (pvz.: Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė).
! Vyriška moters pavardės forma – neteisėta.
Moterų pavardės, vedamos iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės, gali būti sudaromos laikantis tos kalbos, iš kurios kilusi vyro pavardė, taisyklių. Pavyzdžiui, vyro pavardė Avdejevas: atsižvelgiant į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Авдеев), moters pavardė gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Авдеев > Авдеевa) – Avdejeva. Pasirinkus dvigubą pavardę pavardė galėtų būti, pvz., Petravičiūtė-Avdejeva.
Jei vyro pavardė yra nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat, pavyzdžiui pavardė Maier: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali būti negramatinama, t. y. Maier arba Vaitčiūtė-Maier. Asmens pageidavimu pavardės gali būti sudaromos ir pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz., Maierienė.
SANTUOKOS SUDARYMAS SU UŽSIENIO PILIEČIU
Pateikiant prašymą santuokai, pateikiami dokumentai:
-asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
-užsienio valstybės (kurio piliečiu susituokianysis yra) kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jo santuokai nėra kliūčių (t. y. pažyma, patvirtinanti jog asmuo nėra prieš tai sudaręs kitos, šiuo metu vis dar galiojančios santuokos).
! Užsienio valstybės piliečio dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti Apostille pažyma, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar šios taisyklės nenustato kitaip bei išversti į lietuvių kalbą.
Santuokos registravimo procedūra atliekama lietuvių kalba. Jei asmuo nemoka lietuvių kalbos, turi dalyvauti vertėjas. Vertėją asmuo pakviečia savo iniciatyva ir už suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.
SANTUOKOS SUDARYMAS UŽSIENYJE
Priklausomai nuo šalies ir ceremonijos tipo, dažniausiai reikia turėti šiuos dokumentus:
-valstybinės įstaigos išduotą gimimo liudijimą;
-galiojantį pasą (pasas turi galioti bent 6 mėn. nuo grįžimo dienos);
-Civilinės metrikacijos skyriaus išduotą pažymą, patvirtinančią, kad Jūsų santuokai nėra kliūčių (t. y. pažyma, jog asmuo nėra prieš tai sudaręs kitos, šiuo metu vis dar galiojančios santuokos). Pažyma išduodama tik asmeniškai ketinančiam susituokti arba asmeniui su įgaliojimu.
-dokumentus, kurie patvirtina teisėtą vardo, pavardės pakeitimą ar teisėtą įvaikinimą (jei tokie jums priklauso);
-teismo patvirtintą galutinį sprendimą dėl visiško santuokos nutraukimo (jei turėjote ankstesnę santuoką);
-valstybinės įstaigos išduotą mirties liudijimą ir susijusios santuokos liudijimą (jei turėjote ankstesnę santuoką).
Visi dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti Apostille pažyma, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar šios taisyklės nenustato kitaip bei išversti į užsienio kalbą.
! Užsienyje įregistruotą santuoką būtina įtraukti į apskaitą Lietuvoje civilinės metrikacijos skyriuje, sudarant akto įrašą.
SANTUOKOS SUDARYTOS UŽSIENYJE ĮREGISTRAVIMAS
Lietuva savo iniciatyva informacijos apie tai, kokiose valstybėse Lietuvos piliečiai sudarė santuoką, nerenka, tad visa atsakomybė tenka patiems piliečiams. Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, vertėtų kiek įmanoma greičiau užsienio valstybių institucijose įregistruotą santuoką įtraukti į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, sudarant akto įrašą.
Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje sudarytos santuokos, įregistruotos nepažeidžiant sąlygų, kurioms esant Lietuvoje apskritai draudžiama tuoktis. Santuoka gali būti sudaryta tarp skirtingos lyties asmenų, sutuoktiniai vienas kitam negali būti artimieji giminaičiai, santuokos sudarymo metu abudu sutuoktiniai yra nutraukę ankstesnes santuokas, jeigu jie tuokiasi ne pirmą kartą ir t.t.
Jeigu užsienio valstybėje, kurioje sutuoktiniais laikomi tik susituokę valstybinėse institucijose, atlikta bažnytinė santuokos ceremonija, bet sutuoktiniai neįregistravo civilinės santuokos, toje užsienio valstybėje jie nelaikomi sutuoktiniais, todėl ir Lietuvoje nebus galima pripažinti jų užsienio valstybėje sudarytos bažnytinės santuokos. Tai aktualu besituokiantiems tokiose valstybėse kaip Prancūzija, Vokietija, Rusija.
Kai kur, kaip ir Lietuvoje, pripažįstama bažnytinė santuoka, jei ji sudaryta laikantis tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, islamiškose valstybėse, apskritai galima tik bažnytinė santuoka, kadangi civilinė santuoka neegzistuoja.
Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimas į apskaitą atliekamas tą pačią dieną.
Kokius dokumentus pateikti?
1.Nustatytos formos prašymą (gali būti užpildytas iš anksto arba pildomas vietoje).
2.Užsienio valstybėje išduotas santuokos liudijimas. Šis dokumentas (arba notaro patvirtinta kopija) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar šios taisyklės nenustato kitaip bei išversti į lietuvių kalbą
3.Asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė).
4.Sutuoktinio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
Santuokai įtraukti į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečiui pateikti dokumentus galima:
-tiesiogiai civilinės metrikacijos skyriui;
-Lietuvos Respublikos ambasadai, kuri dokumentus perduos Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai;
-Siunčiant prašymą per Elektroninės valdžios vartų portalą https://mepis.registrucentras.lt/
Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimas į apskaitą kainuoja 10 Eur. Jeigu norite gauti santuokos sudarymo įrašo išrašą, papildomai mokamas – 6,20 Eur rinkliavos mokestis.
(Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Gavėjo kodas – 188659752, Sąskaitos numeris LT247300010112394300, Įmokos kodas - 52827).
SANTUOKOS SUDARYTOS BAŽNYČIOJE ĮREGISTRAVIMAS
Lietuvos Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis).
Susituokus bažnyčioje, santuoką per 10 dienų užregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje privalo bažnyčios atstovai. Jaunavedžiams to daryti nereikia.
Jeigu norite gauti santuokos sudarymo įrašo išrašą, kreipkitės į CMS. Išrašo kaina – 6,20 Eur.
(Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Gavėjo kodas – 188659752, Sąskaitos numeris LT247300010112394300, Įmokos kodas - 52827).
SANTUOKOS SUDARYMAS ASMENIMS NETURINTIEMS 18 METŲ
Civilinio kodekso 3.14 straipsnis nustato, kad sudaryti santuoką leidžiama asmenims, kuriems santuokos sudarymo dieną yra 18 metų.
Asmuo norintis tuoktis, tačiau neturintis 18 metų, gali prašyti teismo sumažinti santuokinį amžių. Sumažinti santuokinį amžių yra teismo teisė, bet ne pareiga, t.y. tik esant teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms.
Tokie prašymai teisme nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, santuokinis amžius gali būti sumažintas, tačiau ne daugiau kaip trejais metais.
Nėštumo atvejais, teismas gali leisti tuoktis ir nesulaukus penkiolikos metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, teismo posėdyje turi išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę, o taip pat atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus.
Įstatymas nustato tik vieną svarbią priežastį sumažinti santuokinį amžių - nėštumą, kitų aplinkybių pripažinimą svarbiomis įstatymas palieka teismo nuožiūrai.
Kitomis aplinkybėmis paprastai būna:
-jau susiklostę šeimos santykiai (atvejai, kai nepilnametis jau gyvena santuokinį gyvenimą);
-vaiko gimimas;
-nepilnametis jau turi savarankišką užsiėmimą;
-nepilnametis turi savarankiškas pajamas ir pan.
Kur turi kreiptis pats nepilnametis?
1.Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu gauti išvadą teismui, dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo.
2.Teismą pagal savo gyvenamąją vietą su prašymu išduoti teismo leidimą sumažinti santuokinį santuokinį amžių.
Kartu su prašymu teismui reikėtų pridėti tokius dokumentus:
1.Asmens dokumento kopiją;
2.Gydytojo pažymą, dėl nėštumo;
3.Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo;
4.Tėvų santuokos sudarymo dokumento arba santuokos nutraukimo dokumento kopiją;
5.Tėvų pareiškimus, dėl sutikimo sumažinti santuokinį amžių;
6.Kitus įrodymus, pagrindžiančius prašyme sumažinti santuokinį amžių, išdėstytas aplinkybes.
Informacija atnaujinta: 2025.01.06 10:52











.gif)




.png)
.jpg)





















.jpg)

.jpg)
.png)
.jpg)
.jpg)
.jpg)

.png)


.png)