Panevėžio miesto ir visų Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad vertinant pasitenkinimo gyvenimo kokybe lygį žmonės yra labiau patenkinti savo socialine-psichologine gerove (santykiais su kaimynais, gyvenamąja vieta) nei socialiniais-ekonominiais savo gyvenimo aspektais (darbu, pragyvenimo lygiu, šeimos pajamomis, laisvalaikiu). Džiugu, kad didesnė dalis panevėžiečių, vertindami kelerių metų pokyčius, jaučia pagerėjimą šeimos pajamų ar gyvenimo sąlygų požiūriu.

Labiausiai situacijos pasikeitimas į teigiamą pusę užfiksuotas vertinant kultūrinę bei ekonominę padėtį mieste. Labiau optimistines panevėžiečių nuotaikas paliudija ir Panevėžio gyventojų bei visos Lietuvos gyventojų apklausų rezultatų palyginimas: visus tirtus aspektus panevėžiečiai dažniau nei visos Lietuvos gyventojai įvertino kaip pagerėjusius. Beje, pastebėta viena bendra tendencija: visų penkių Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai yra optimistiškesni ir labiau tiki pažanga nei mažų miestelių ar kaimų gyventojai. Žmonės jaučia, kad sparčiausiai plečiasi didieji miestai, jiems tenka daugiausia investicijų, plečiama ir vystoma šių miestų infrastruktūra, kuriama daugiau darbo vietų, taigi čia sparčiau gerėja ekonominės sąlygos.

Kalbant apie saugumą mieste, apklausos parodė, kad Panevėžys nėra tas miestas, kuriame išskirtinai didesnei daliai gyventojų teko susidurti su nusikalstama veikla. Tyrimo rezultatai rodo, kad nusikaltimų liudininku arba auka teko būti tik trečdaliui apklaustų panevėžiečių. Apklausos duomenimis, tarp didžiųjų miestų nesaugiausiai jaučiasi Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai. Kita vertus, patys panevėžiečiai dažniausiai pritaria teiginiui, kad Panevėžyje žmogus gali gyventi ramiai, nors ir pasitaiko nepadorių žmonių. 70 proc. panevėžiečių savo mieste jaučiasi galį gyventi ramiai, Lietuvos mastu taip jaučiasi mažiau gyventojų – tik 53 proc.

Optimistiškai nuteikia ir tai, kad panevėžiečiams žodis „Panevėžys“ sukelia teigiamas emocijas ir asociacijas su savo gimtuoju miestu.

Irma Gritėnienė
Viešųjų ryšių skyriaus vedėja