Spalio mėnesį Ministro pirmininko tarnyboje vyko pasitarimas dėl pramonės parkų plėtros. Pasitarime dalyvavo Panevėžio, Šiaulių, Alytaus savivaldybių atstovai bei Ūkio, Energetikos, Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų ministerijų bei žinybų atstovai.

Pasak Panevėžio pramonės parko projekto vadovo Tado Stanikūno, pasitarime iš esmės spręstos trys pagrindinės problemos: pramonės parko operatoriaus, žemės sklypų nuosavybės ir elektros infrastruktūros įrengimo.

Šiuo metu pramoninio parko operatorius apibrėžiamas tik kaip viešasis juridinis asmuo. Toks reglamentavimas eliminuoja privatų sektorių, kuris gali turėti reikiamą kompetenciją ir sugebėjimus, užtikrinančius sėkmingą pramoninio parko plėtrą.

Po pasitarimo dėl pramonės parkų plėtros Ūkio ministerija informavo, jog neprieštarautų dėl reikalavimo atrinkti  pramoninių parkų  operatorius projektų vykdymo metu eliminavimo iš Panevėžio ir Alytaus pramoninių parkų projektų finansavimo ir administravimo sutarčių.  Ministerija patvirtino, kad reikia imtis visų reikiamų veiksmų, siekiant padėti pašalinti Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių pramoninių parkų plėtros problemas. 

“Šis Ūkio ministerijos sprendimas labai svarbus Panevėžio pramonės parko pradiniam kūrimosi  etapui, kai dar tik vyksta baigiamieji darbai ir pirminė investuotojų paieška. Priimdami sprendimą dėl parko valdymo, turime įvertinti  valdymo kaštus  ir palyginti juos su tikėtinomis pajamomis, kurios taps investuotojų kaštais. Kalbame apie mūsų parko konkurencingumą, todėl skubėti  nereikėtų. Ūkio ministerija savo apsisprendimu suteikia mums laiko”, - sakė mero pavaduotoja Gema Umbrasienė.         

Ryšių su visuomene skyrius