1919 m. kovo 27 d. karininko Jono Variakojo savanoriai pirmą kartą Panevėžyje (Laisvės a. 1) iškėlė Lietuvos respublikos valstybinę trispalvę vėliavą. Balandžio 23 d. 12 val. Laisvės a. 1 organizuojamas istorinės atminties renginys „Tėvynės valanda“.

Renginio iniciatorė - VŠĮ Studija „PRO PATRIA“. Renginyje dalyvaus Panevėžio karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas, savanoriai, šauliai, pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“. Kviečiama dalyvauti jaunimą, moksleivius ir miesto visuomenę.

Gegužės 19 d. sukaks 91 metai, kai buvo išvaduotas Panevėžys.  Tuo metu vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir pamažu ėmė trauktis iš Lietuvos teritorijos, tačiau tada iškilo Raudonosios armijos pavojus.

1918 m. pabaigoje į kuriamą Lietuvos kariuomenę pradėti kviesti savanoriai. Panevėžio srities apsaugos būrį pavesta sudaryti karininkui Jonui Variakojui. 1919 m. sausio 7 d. jis išleido pirmą įsakymą, kuriame sudarytą apsaugą pavadino Panevėžio srities apsaugos būriu, o save - būrio vadu. Į krašto gilumą besiveržianti Raudonoji armija vertė Panevėžio srities apsaugos būrį trauktis Kėdainių link.

1919 m. sausio 9 d. į Panevėžį įžengė Raudonosios armijos internacionalinės divizijos 39-asis pulkas. Tą pačią dieną Panevėžio srities apsaugos būrys atvyko į Kėdainius. 1919 m. vasarį būrys ir Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su Raudonąja armija. Pirmos kautynės vyko dėl Šėtos miestelio. Panevėžio srities apsaugos būrys su vokiečių pagalba nuo kovo vidurio nusprendė išstumti Raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio. 1919 m. kovo 27 d. jis kartu su vokiečių kareiviais užėmė Panevėžio miestą.

J. Variakojo štabas Panevėžyje įsikūrė M. Rossako name (dab. Laisvės a. 1).  Išvaduotame Panevėžio mieste 1919 m. kovo 27 d. pirmąkart suplevėsavo Trispalvė.

Panevėžio atskirajam batalionui mieste pavyko išsilaikyti tik iki balandžio pradžios. Balandžio 5 d. Raudonoji armija sukaupė papildomų pajėgų ir iš miesto išstūmė savanorius. Gegužės 7 d. vyriausiu Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas Silvestras Žukauskas. Jo nurodymu Panevėžio atskirajam batalionui pavesta ruoštis atsiimti Panevėžį. Miesto išvadavimo operaciją paruošė Panevėžio atskirojo bataliono instruktoriumi paskirtas buvęs Rusijos carinės kariuomenės

pulkininkas Maksimas Katche. Vienas jo pavaduotojų šiai operacijai buvo karininkas Jonas Variakojis – Panevėžio srities bataliono vadas. Į pagalbą batalionui paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko vienas batalionas, viena artilerijos baterija, Šiaulių atskirojo bataliono viena kuopa. Pirmąkart Nepriklausomybės kovose plačiau panaudota aviacija. 

Panevėžio išvadavimo operacija prasidėjo gegužės 18 dienos rytą.  Po atkaklių kautynių gegužės 19 dieną Panevėžys išvaduotas. Kaip rašė vyriausiasis kariuomenės vadas gen. S.Žukauskas, „narsi Lietuvos kariuomenė paėmė Panevėžį“.

Gegužės 21 dieną Raudonoji armija dar bandė pereiti į kontrpuolimą ir atsiėmė dalį Panevėžio srities teritorijų. Tačiau miestas užimtas nebebuvo. Gegužės 23 dieną Raudonoji armija ėmė trauktis Kupiškio link. 

Ryšių su visuomene skyrius