2004 m. tirta 23 miesto gyventojų šachtinių šulinių vanduo ir dumblas. Pirmenybė teikta pernai tirtiems šachtiniams šuliniams, tačiau atsižvelgta ir į miestelėnų, auginančių mažamečius vaikus, pageidavimus.

Šulinių vandens ir dumblo mėginiai surinkti ir ištirti Geologijos ir geografijos instituto Aplinkos geochemijos skyriaus bendradarbių.

Pasirinkti šuliniai išsidėstę aplink buvusias aktyviausias rytinio ir vakarinio pramoninio rajonų įmones, kurių įtakos zonos, ankstesnių tyrimų duomenimis, dirvožemyje nustatytas didesnis pavojingų biotai ir žmogui elementų kiekis. Nebuvo paimtos kai kurių šulinių dugno nuosėdos (dažniausiai neseniai valytų arba intensyviai eksploatuojamų šulinių).

Šulinių vanduo. Tirtų šulinių vandenyje nustatyti maži metalų kiekiai. Kadmis, chromas, varis, švinas, cinkas, sidabras, geležis, manganas ir permanganatinė oksidacija neviršija Lietuvos higienos norma (HN48:2001) nustatytų kiekių. Tuo tarpu nitratų kiekiai daugelio šulinių vandenyje viršija šioje normoje limituojamą rodiklį. Pagal nitratų bei nitritų kiekį įvertinus šulinių vandens tinkamumą mažamečių vaikų mitybai, šis rodiklis dar blogesnis. Pagal jį be apribojimų galima naudoti tik dviejų šulinių vandenį.

Šulinių dumblas. Deramai prižiūrimų šulinių dugno nuosėdose organinių medžiagų nėra daug. Jų kiekis svyruoja nuo 1,43 % iki 5,87 %. Dėl organinių medžiagų ir kitų koloidinių dumblo dalelių šachtinių šulinių dugno nuosėdos pasižymi geromis sorbcinėmis savybėmis, t. y. savo paviršiuje sukaupia įnešamus su gruntiniu vandeniu cheminius elementus. Todėl per ilgus metus susikaupusios šuliniuose jos tampa antriniais geriamo vandens taršos židiniais.

Išvados

·

Tirtų šulinių vandenyje nenustatyti sunkiųjų metalų kiekiai, viršijantys HN 48:2001 normą. Pagal šį rodiklį jis gali būti naudojamas be apribojimų.

·

Pagal nitratų kiekį, tik penkių šulinių vanduo gali būti naudojamas suaugusiųjų žmonių - kitų šulinių vanduo netinkamas.

·

Dėl nitratų kiekio kūdikių maistui tinka tik dviejų šulinių vanduo.

·

Nitritų kiekis NH 48:2001 normatyvą viršija tik vieno šulinio vandenyje.

·

Šulinių dugno nuosėdose kaupiasi įvairių toksiškumo klasių elementai-teršalai: alavas, cinkas, stroncis, švinas, fosforas, sidabras, varis, kurie į šulinius patenka su vietine paviršine nuoplova arba infiltruojasi su gruntiniu vandeniu iš lokalinės technogeninės apkrovos paveiktos aeracijos zonos.

·

Per tam tikrą laiką blogai prižiūrimų ir retai valomų šulinių dugno nuosėdose aktyviausiai kaupėsi pirmos toksiškumo klasės elementai - švinas ir cinkas.

·

Kiemų dirvožemio technogeninę apkrovą formuoja organinės ir mineralinės trąšos bei kiekviename jų vykdoma ūkinė-gamybinė veikla.

Rekomendacijos šachtinių šulinių naudotojams

Sutvarkyti šulinių aplinką ir pačius šulinius, kad šie atitiktų sanitarinius higieninius reikalavimus. Ypač būtina sandarinti rentinių sandūras ir taip apsaugoti šulinius nuo paviršinio vandens. Tai iki minimumo sumažintų nitratų.

Šulinių sanitarinėje zonoje apriboti ūkinę-gamybinę veiklą bei transporto priemonių laikymą ir remontą.

Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per metus) valyti šulinius nuo susikaupusių dugno nuosėdų ir, esant galimybei, atsisakyti mažai naudojamuose šuliniuose įrengtų siurblių eksploatacijos.

Ekologijos skyrius