Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros organizavimas

Šių metų gegužės 20 d. sukanka vieneri metai kada buvo priimtas ir nuo 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas. Įstatymo paskirtis – reglamentuoti šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, o patys svarbiausi tikslai – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus.

            Kadangi mūsų mieste šiluminė energija ir karštas vanduo daugiabučiams namams daugiausia tiekiamas centralizuotai, manau gyventojams kyla klausimų, dėl įstatymo nuostatų taikymo praktikoje.

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimui, LR Ūkio ministerija, kitos žinybos parengė ir išleido visą eilę poįstatyminių aktų. Pagrindiniai dokumentai, kuriais turėtų vadovautis daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojai yra „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės”, patvirtintos LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 (Žin., 2003, Nr.70-3193). Šios taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę tiesiogiai susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu bei vartojimu ir yra privalomas šilumos ir karšto vandens tiekėjams, vartotojams, šių sistemų prižiūrėtojams bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, veikiantiems šilumos ūkio sektoriuje. Kitas labai svarbus dokumentas, kuris apibrėžia kaip atliekama pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, veikimas, naudojimas yra „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka”, patvirtinta LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-259 (Žin., 2003, Nr.70-3194). Daugiabučiuose namuose pasitaiko atvejų, kada dėl netinkamos pastato šildymo ir karšto vandens vidaus įrenginių priežiūros, prižiūrinčiųjų savivaliavimo, ar nekompetencijos, name neracionaliai naudojama šiluminė energija, netolygiai paskirstoma šiluma atskiriems vartotojams, gadinama bendrojo naudojimo įranga. Tai turi didelę įtaką savininkų mokėtinoms sumoms tiek už suvartotą šiluminę energiją, tiek už įrenginių remontą. Tinkamai organizavus namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus prisilaikant patvirtintos priežiūros tvarkos, tokių papildomų išlaidų galima išvengti arba jas žymiai sumažinti.

Daugiabučių namų butų savininkai turėtų įsidėmėti, kad jų name šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą organizuoja ir už ją atsako butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, savivaldybių tarybos atsižvelgdamos į vietos sąlygas  turi nustatyti maksimalius šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifus. Mūsų mieste patvirtinus tokius tarifus, daugiabučių namų savininkams bus lengviau spręsti namo šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros organizavimo klausimus. Pažymėtina, kad nei viename daugiabučiame name maksimalių tos grupės, kuriai priskiriamas namas, priežiūros tarifų viršyti nebus galima.

 Pagal šilumos punkto bei šildymo ir karšto vandens sistemų instaliacijų tipą mūsų  mieste yra 5 grupės namų:

1.      Namai, kurių šilumos punktai nemodernizuoti.

            2. Bendrabučio tipo namai, neturintys karšto vandens cirkuliacijos ir (ar) rankšluosčių džiovintuvų.

3.      Namai, kurių šilumos punktai modernizuoti.

4. Namai, kurių šilumos punktai modernizuoti ir yra  nepriklausoma šildymo sistema (daugiausia 9 ir 12 aukštų namai).

5.Namai, kurie yra modernizavę šilumos punktus  ir įsirengę šilumos kiekio daliklius.

           Atliekamų darbų apimtys ir prižiūrėtojo atsakomybė, nustatomos pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyse. Maksimalūs priežiūros tarifai apima visus konkrečios namų grupės šildymo ir karšto vandens  sistemų priežiūros darbus ir su tuo susijusius kaštus. Konkretaus namo savininkai, prisiimdami atsakomybę, patys pasirinks, jiems priimtiną namo šilumos įrenginių priežiūros būdą ir nuspręs kokie darbai mažinant priežiūros tarifą, gali būti neįtraukiami į priežiūros sutartį. Tačiau normaliam namo šilumos įrenginių funkcionavimui užtikrinti, turėtų būti atliekami darbai,  numatyti tipiniame minimalių apimčių sąraše ir jis neturėtų būti keičiamas.

AB „Panevėžio butų ūkis” direktorius                                                                                                Gintaras Ruzgys