Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybėje posėdžiavo darbo grupė šilumos tinklų vystymo planui įgyvendinti. Posėdyje dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė, AB „Panevėžio energija“ technikos direktorius Petras Diksa, AB „Panevėžio butų ūkis“ direktorius Gintaras Ruzgys, Būsto konsultacijų agentūros atstovas Gražvydas Gaidamavičius.

Posėdžio dalyviams pateikta informacija apie strateginio šilumos tinklų vystymo plano vykdymą 2005 metais.

AB „Panevėžio energija“ technikos direktorius P. Diksa supažindino su šilumos punktų modernizavimo rodikliais. Paskutiniais duomenimis, mieste iš viso modernizuota 445 šilumos punktai, tai sudaro 57,1 proc. visų punktų. Artėjant šildymo sezonui namams, kuriuose karštas vanduo tiekiamas atvira sistema, bendrovė pateiks įspėjimus apie galimus padarinius nepertvarkant daugiabučių namų šilumos punktų.

Kaip teigė AB „Panevėžio butų ūkis“ direktorius G.Ruzgys, jo vadovaujama įstaiga šiemet savo lėšomis atliko 25 šilumos punktų renovaciją. Be to, naudodama SEB Vilniaus banko atidarytos kreditinės linijos lėšas sudarė sąlygas 46 daugiabučių namų bendrijoms iki 4 metų atidėti mokėjimus už šilumos punktų modernizavimo darbus. Tam panaudota 932, 757 tūkst. Lt. 2005 metais užbaigti Savivaldybei priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų modernizavimo darbai.

Darbo grupė šilumos tinklų vystymo planui įgyvendinti aptarė Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų modernizavimo programos teikiamas galimybes miesto daugiabučių namų savininkų bendrijoms pasinaudoti valstybės teikiama parama.

Būsto konsultacijų agentūros atstovas G.Gaidamavičius supažindino su pagrindiniais programos uždaviniais, įgyvendinimo būdais, finansavimu. Jo teigimu, šia programa, pagal kurią iki 30 proc. daugiabučių namų modernizavimo darbų vertės kompensuoja valstybė, aktyviai domisi miesto daugiabučių namų bendrijos. Šiuo metu agentūrai pateikta apie 50 tokių namų modernizavimo projektų. Vis dėlto, pasak G.Gaidamavičiaus, įgyvendinant programą iniciatyvą turėtų rodyti ir savivaldybės, skirdamos lėšų daugiabučiams namams modernizuoti pagal atskirus sprendimus ar programas. Pavyzdžiui, pasinaudodamas Vilniaus patirtimi Panevėžys galėtų daugiau dėmesio skirti daugiabučių namų, esančių prestižinėse miesto vietose, fasadams tvarkyti.

Darbo grupės nariai pasiūlė kitąmet iš miesto biudžeto Specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų fondui skirti dvigubai daugiau lėšų nei šiemet – apie 100 tūkst. Lt, o skiriant paramą bendrijoms, pirmenybę teikti modernizuojantiems šilumos punktus mažiems namams (iki 15 butų), kuriems šie darbai brangiau kainuoja.

Asta Sarapienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė