Panevėžyje pradeda repetuoti garsusis lenkų režisierius Krzysztofas Zanussis
Į Panevėžį atvyko Krzysztofas Zanussis – vienas žymiausių lenkų kino ir teatro režisierių, scenaristas, prodiuseris, eseistas. Viešnagės priežastis – darbas J. Miltinio dramos teatre. Jau šiandien čia tęsis intensyvios K. Zanussio spektaklio „Hybris (Puikybė)“, kurio premjera bus spalio 1, 2 dienomis, repeticijos.
K. Zanussis – spektaklio režisierius ir pjesės autorius. Kostiumus ir scenografiją kuria Margarita Misiukova. Vaidina Vidas Petkevičius, Artūras Dubaka, Eleonora Matulaitė, Olita Dautartaitė, Albinas Kėleris, Julija Krutko, Eglė Špokaitė, Laimutė Mališauskaitė, Eleonora Koriznaitė, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė.
Prieš kelis dešimtmečius K. Zanussis įžengė į kiną kartu su „moralinio nerimo kino“ kūrėjų banga ir liko ištikimas jos idealams – rodyti šiuolaikinį žmogų sudėtingais pasirinkimo momentais. Ir ankstyvieji režisieriaus filmai („Šeimyninis gyvenimas“, „Apsauginės spalvos“, „Iliuminacija“), ir vėlesni („Gyvenimas kaip lytiniu keliu platinama mirtina liga“, „Persona non grata“) iki šiol verčia diskutuoti apie žmogaus moralinius pasirinkimus.
Kaip ir būdinga K. Zanussiui, spektaklyje „Hybris (Puikybė)“ nagrinėjamos tiek universalios, moralės ir galios temos, tiek sociopolitinės. Spektaklyje susiduria istorijos studentas Konradas (Artūras Dubaka) ir žymus humanitarinių mokslų profesorius Adamas (Vidas Petkevičius). Konradas siekia tam tikrų atsakymų, liečiančių ne tik jo šeimos, bet ir visos šalies istoriją. Pasirodo, visų gerbiamo profesoriaus praeitis itin miglota ir korumpuota – Adamas, buvęs komunistų partijos aktyvistas, dalyvavo malšinant partizaninį judėjimą, universitetų „valymuose“. Tačiau, regis, jis puikiai anestezavo savo sąžinę ir sunaikino įkalčius. Tuo tarpu Konradas ryžtasi stoti akis į akį su skausminga šalies bei šeimos praeitimi ir reikalauti, kad Adamas prisiimtų moralinę atsakomybę už savo veiksmus.
„Man įdomūs Zanussio dramaturginiai sprendimai, netradiciškai išspręsta mano personažo, profesoriaus Adamo, linija. Manau, būtina atskleisti, kaip žmogus nuo mažų dalykų, vis labiau ir labiau susiduria su savo amoralių veiksmų padariniais ir tampa savo veiksmų įkaitu. „Hybris (Puikybė)“ – universali pjesė ir ypač aktuali posovietinėms šalims“, – sako Vidas Petkevičius.
Hybris (gr. nuodėminga didybė) – ribų, kurias nubrėžia dievai, peržengimas. Antikos požiūriu, hybris padarinys – dievų kerštas. Žmonės tikėjo, kad dievų tvarkomas ir valdomas pasaulis yra darnus, tvarkingas vienis, kiekvienas daiktas ir reiškinys turi ribas. Manyta, jog žmogaus elgesys irgi turi ribas. Jų peržengimas, visuotinės ir nepavaldžios žmogui tvarkos pažeidimas, saiko neturėjimas, puikybė prieš dievus ir buvo vadinama hybris.
Parengė Komunikacijos skyrius
