Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.

Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Atsakingi asmenys

Paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė

Tel. (0 45) 50 12 89

El. p. [email protected]

Paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Agnė Pakalnė

Tel. (0 45) 50 44 92

El. p. [email protected]

Žodžio „reikalingas“ vartosena – ką verta žinoti?

Kalba – tai mūsų kasdienės komunikacijos įrankis, tad svarbu ne tik suprasti, bet ir tinkamai vartoti žodžius. Šįkart aptarsime būdvardžio „reikalingas“ vartoseną ir dažniausiai pasitaikančias kalbos klaidas.

Taisyklingos vartosenos pavyzdžiai

Būdvardis „reikalingas“ valdo objekto kilmininką. Vadinasi, sakiniuose, kur šis žodis nurodo, kad reikia tam tikro dalyko, jis jungiasi su kilmininko linksnio daiktavardžiu (ko reikalingas?). Štai keletas pavyzdžių, kurie atitinka lietuvių kalbos normų reikalavimus:

Jie buvo arklių reikalingi.
Keleivis nakvynės reikalingas.
Panašaus rašto ir mes esame reikalingi.

Kai reikalinga ne vyriškoji giminė

Kartais sakiniuose daroma klaidų, kai būdvardžio „reikalingas“ vyriškosios giminės įnagininko linksnio forma vartojama bevardės giminės būdvardžio reikšme, pavyzdžiui:

Netaisyklinga: Laikau reikalingu tai pranešti.
Taisyklinga: Laikau reikalinga (arba būtina) tai pranešti.

Taip pat pažymėtina, kad vietoj būdvardžių ir būdvardiškųjų žodžių (kurie vartojami vieni be daiktavardžių) vyriškosios giminės galininko arba įnagininko linksnių vartotina bevardės giminės forma, t. y. konstrukcija su bevarde gimine arba atitinkamas įvardžio tas linksnis su šalutiniu sakiniu. Pavyzdžiui:

Netaisyklinga: Nereikalingą išbraukti.
Taisyklinga: Kas nereikalinga (arba ko nereikia), išbraukti. To, kas nereikalinga, išbraukti.

Reikalinga ar reikia? Ką rinktis, kai sakinyje nėra moteriškosios giminės daiktavardžio?

„Reikalinga“ – netinka vartoti, kai sakinyje nėra su žodžiu „reikalinga“ derinamo moteriškosios giminės daiktavardžio (kas reikalinga?), pavyzdžiui:

Taisyklinga:

Augalams augti būtinai reikalinga šviesa.

Mums reikalinga salė (tinka ir reikia salės) renginiams organizuoti.

Netaisyklinga:

Šias negeroves reikalinga šalinti (taisoma Šias negeroves reikia (būtina) šalinti).

Reikalinga sušaukti susirinkimą (taisoma Reikia (Būtina) sušaukti susirinkimą).

Bereikalingas ar be reikalingas?

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama tokia būdvardžio bereikalingas, bereikalinga reikšmė: be reikalo, veltui daromas, vykstantis. Žodis „bereikalingas“ rašomas kartu, nes dalelytė „be“ čia tampa priešdėliu. Tai panašu į neiginio „ne“ rašybą su veiksmažodžiais, jų formomis, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais. Štai keletas pavyzdžių:

Bereikalingas darbas.
Nenoriu veltis į bereikalingą diskusiją.
Bereikalingas lėšų švaistymas.

Konstrukcijos su „reikia“

Kiek sudėtingesnė situacija, kai žodis „reikalingas“ arba „reikia“ vartojamas paskirčiai reikšti. Tokiais atvejais naudotinos naudininko konstrukcijos reikalingas kas kam daryti arba reikia ko kam daryti, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kas atlieka veiksmą.

Netaisyklinga: Reikia auklės prižiūrėti vaiką.
Taisyklinga: Reikia auklės vaikui prižiūrėti.
Panašiai: Skubiai reikalingas kambarys apgyvendinti studentą (taisoma į Skubiai reikalingas kambarys studentui apgyvendinti).

Tinkama žodžio „reikalingas“ vartosena yra ne tik kalbos kultūros, bet ir aiškumo klausimas. Netinkama reikšme pavartotas žodis gali tapti nesusipratimo priežastimi, todėl kalbos taisyklių laikymasis padeda mums geriau suprasti vieniems kitus ir išlaikyti kalbos grožį.

Jei kyla klausimų dėl žodžių vartosenos ar gramatikos, visada verta pasitikrinti šaltiniuose, pvz., „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ ar kreiptis į specialistus.

Parengta pagal VLKK

Konsultacijų banko rekomendacijas, Kalbos patarimus

2024 m. lapkritis

Kada vartoti žodį „apmokėti“?

Vis daugiau prekių ir paslaugų užsisakome ir už jas atsiskaitome internetu. Sumokame mokesčius, įsigyjame bilietus į koncertą, keliones, seminarus, atsiskaitome už vizitą pas gydytoją ar kitą specialistą. Ir tai jau nieko nebestebina. Tai greita, patogu, todėl be galimybės atsiskaityti internetu nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Atsiskaityti internetu dauguma išmoko, bet ar tikrai žinome, ką galima apmokėti ir ko ne?

Žodžiai mokėti, sumokėti, užmokėti, apmokėti – visi vartotini ir taisyklingi. Tačiau kyla klausimas, kada kurį žodį reikėtų vartoti? Kaip teisingai pasirinkti? Kad tarp priešdėlių nepasiklystume, reikia žinoti keletą dalykų. Kai tiksliai įvardijame prekę ar paslaugą, už kurią norime sumokėti, atlyginti, reikėtų rinktis žodžius mokėti, sumokėti arba užmokėti. Pvz.: sumokėjau už masažą; keleivis neužmokėjo už kelionės bilietą. Šiuo atveju žodis apmokėti netinka. Jis vartojamas tuomet, kai nėra įvardijama, už ką konkrečiai mokama, pvz.: Privalau apmokėti sąskaitą. Kiekvieną mėnesį apmoku nuostolius. Reikia prisiminti, kad apmokėti vartojamas reikšme „padengti, kompensuoti“ kam išleistus pinigus, vartojamas su galininku, nekonkretinant už ką mokama.

Panašiai kaip veiksmažodis apmokėti vartojamas ir daiktavardis apmokėjimas. Pvz.: sąskaitos apmokėjimas, išlaidų apmokėjimas. Tačiau ne visada šis žodis yra tinkamas pasirinkimas. Taigi pasakymą darbo apmokėjimas reikėtų keisti natūralesniu variantu darbo užmokestis, o buto apmokėjimas – mokėjimas už butą arba buto mokestis. Kadangi daiktavardis apmokėjimas (ir veiksmažodis apmokėti) yra vertinys, jis pateisinamas tik tais atvejais, jeigu nepriešdėlinės ar kitus priešdėlius turinčios formos iškreiptų sąvokos reikšmę.

O ar tinka sakyti apmokamos ir neapmokamos paslaugos? Neveikiamojo dalyvio formos apmokamas, neapmokamas nevartotinos reikšme „gaunamas už pinigus arba toks, už kurį reikia arba nereikia mokėti“. Todėl taip sakyti netinka. Jeigu teikiate paslaugas, už kurias klientui susimokėti nereikia, rinkitės šiuos pasakymus: nemokamos paslaugos, nemokamas kelialapis, nemokami kursai, nemokamas seminaras. O jeigu susimokėti reikia, tuomet – mokamos paslaugos, mokamas kelialapis, mokami kursai, mokamas seminaras. O kaip su atostogomis? Jeigu darbdavys už atostogų dienas sumoka darbuotojui, tokios atostogos yra mokamos. Jeigu už jas darbuotojas pinigų negaus, vadinamos nemokamomis atostogomis.

Įvairiuose dokumentuose dažnai reikia ne tik nurodyti mokėtiną sumą, tačiau ir lėšų šaltinį. Kaip taisyklingai reikėtų įvardyti? Pvz., kursų išlaidas apmokėti iš savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybės lėšomis? Galima rinktis bet kurį variantą, nes abu yra taisyklingi.

Už prekes ar paslaugas sumokame, gavę standartinės formos popierinį ar elektroninį buhalterinės apskaitos dokumentą. Ar tarp žodžių sąskaita ir faktūra reikia rašyti brūkšnelį? Taisyklinga rašyti sąskaita faktūra. Brūkšnelis nerašomas, nes tai nėra lygiaverčiai žodžiai. Žodis faktūra yra siauresnės reikšmės, patikslinantis žodis, nurodantis tam tikrą sąskaitos rūšį.

Prisiminkime: kelionės išlaidas apmokame, tačiau už kelionės bilietą mokame, sumokame arba užmokame. Tinkamai vartojami su atsiskaitymu susiję terminai ne tik palengvina bendravimą, bet ir padeda išvengti nesusipratimų bei klaidų oficialiuose dokumentuose.

Parengta pagal VLKK

Konsultacijų banko rekomendacijas

2024 m. rugsėjis

Ką galime aptarnauti?

Žodis aptarnauti itin dažnai vartojamas, norint įvardyti įmonės, įstaigos ar asmens veiklos sritį, darbo pobūdį ar veiklos teritoriją. Peržiūrėję įvairių paslaugų aprašymus, interneto svetaines, reklamas labai daug kur galime pamatyti žodžius aptarnauti arba aptarnavimas. Bet ar tikrai žodis aptarnauti toks universalus ir visais atvejais tinka? Taigi išsiaiškinkime, ką galime ir ko negalime aptarnauti?

Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“ teikiama žodžio aptarnauti reikšmė – „patenkinti reikalus, reikmes“. Pvz., Panevėžio miesto savivaldybėje klientai aptarnaujami vieno langelio principu. Priimamojo darbuotojai stengiasi klientus aptarnauti mandagiai, greitai ir profesionaliai. Taip pat galime ne tik kitą asmenį, bet ir patys save apsitarnauti, t. y. pasirūpinti savo poreikiais. Pvz., Aš pats apsitarnausiu.

Išsiaiškinome šio žodžio reikšmę, tad kyla klausimas, kokių reikalų ar reikmių turi automobilis, jeigu sakome automobilių techninis aptarnavimas. Kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, tai yra jo savininko, o ne automobilio reikalas. Taigi ne automobilių techninis aptarnavimas, o automobilių techninė priežiūra, apžiūra, remontas, taisymas, techninis patikrinimas ir pan. Jeigu pasirinksite tinkamą žodį savo paslaugai apibūdinti, klientams bus aišku, kokią paslaugą teikiate, jiems mažiau kils klausimų, o jūs sutaupysite laiko.

Jeigu jūsų įmonė teikia paslaugas juridiniams asmenims, savo veiklai ar paslaugoms apibūdinti taip pat nesirinkite žodžio aptarnauti. Ne aptarnauti vėjo parkus, saulės elektrines, įrenginius, inžinerines sistemas, prietaisus, pastatus, o juos prižiūrėti arba remontuoti. Todėl ne įmonės, aptarnaujančios daugiabučius namus, o įmonės, prižiūrinčios daugiabučius namus. Itin dažnas pasakymas garantinis aptarnavimas taip pat nėra taisyklingas. Reikėtų sakyti garantinė priežiūra.

Bankuose dažnai galime išgirsti pasakymus aptarnauti skolą, indėlį, sąskaitą, mokėjimo korteles, bankomatus. Tačiau ir čia žodis aptarnauti nėra tinkamas. Vietoj žodžio aptarnauti turėtume pasirinkti veiksmažodį tvarkyti ir šiuos pasakymus taisyti taip: tvarkyti skolą, indėlį, sąskaitą, mokėjimo korteles, prižiūrėti arba taisyti bankomatus.

Pristatydamos savo paslaugas vis dažniau žodį aptarnauti renkasi įmonės, dirbančios pramogų, renginių, švenčių organizavimo ir kt. srityse. Todėl galima išgirsti tokių pasakymų: skrydžių, renginių, varžybų, konferencijų aptarnavimas. Tačiau taip sakyti taip pat nederėtų. Reikėtų sukonkretinti savo veiklos sritį ir tiksliai įvardyti, kokias paslaugas teikiate, pvz.: renginio dalyvių aptarnavimas, renginio techninė priežiūra, renginio organizavimo paslaugos ir pan.

Kadangi daug paslaugų šiandien teikiama nuotoliniu būdu, tad ir čia žodis aptarnauti gana dažnas svečias. Pasakymai interneto svetainės, el. parduotuvės aptarnavimas yra taisytini. Šiuo atveju rinkitės žodį priežiūra. Pvz., Mūsų įmonė teikia interneto svetainių ir el. parduotuvių priežiūros paslaugas. Pasakymas aptarnauti užklausas taip pat netinkamas. Čia tiktų žodžiai vykdyti, apdoroti užklausas arba atsakyti į užklausas.

Žodį aptarnauti dažnai pasitelkiame tuomet, kai norime nurodyti teritoriją, kurioje dirbame ar teikiame paslaugas. Pvz., Mūsų įmonės aptarnavimo teritorija yra Panevėžio apskritis. Kai norime apibrėžti savo veiklos teritoriją, reikėtų sakyti taip: Mūsų įmonės veiklos teritorija yra Panevėžio apskritis. Mes teikiame paslaugas tik Panevėžio regione. Mūsų įmonė gatves prižiūri Panevėžio miesto teritorijoje ir pan.

Taigi, žodžiai aptarnauti, aptarnavimas tinka tik kalbant apie žmones. Mandagiai ir profesionaliai aptarnaujame klientus, asmenis, pacientus, interesantus, skaitytojus, poilsiautojus, lankytojus, turistus ir pan. Kai kalbame apie teikiamas paslaugas, veiklos sritį ar teritoriją, čia žodžiai aptarnauti, aptarnavimas visai netinka. Reikia konkrečiau, tiksliau įvardyti teikiamas paslaugas, pasirenkant žodžius prižiūrėti, remontuoti, taisyti, vykdyti, organizuoti, tvarkyti ir kitus. Tinkamai apibūdinę paslaugą, savo veiklos sritį ar teritoriją, išvengsite bereikalingų klientų klausimų, sutaupysite laiko ir pinigų.

Parengta pagal VLKK

Konsultacijų banko rekomendacijas

2024 m. balandis

Kaip rašyti trumpinį šv.?

Artėja Velykos – viena gražiausių pavasario švenčių. Rašysime sveikinimus ir telefonu, ir kompiuteriu, o gal net ir paštu išsiųsime ranka užrašytą atviruką. O galbūt vasarą planuojate leistis į piligriminę kelionę Šv. Jokūbo keliu. Kad nekiltų abejonių, kaip reikėtų parašyti trumpinį šv., pasiaiškinkime jo rašybą.

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad trumpinys šv. (šventasis, šventoji) rašomas ir iš didžiosios, ir iš mažosios raidės, todėl reikia išsiaiškinti keletą dalykų.

Trumpinys šv. rašomas mažąja raide šiais atvejais:

1. Prieš šventaisiais paskelbtų asmenų vardus ne sakinio pradžioje, pvz.: šv. Paulius, šv. Elena, šv. Ona.

2. Prieš religinių apeigų pavadinimą ne sakinio pradžioje, pvz., šv. Mišios.

3. Prieš Kalėdų, Velykų švenčių pavadinimus, kadangi sutrumpinimas šv. neįeina į šventės pavadinimą, pvz.: šv. Kalėdos, šv. Velykos. Tačiau stilistiškai rašyti iš didžiosios raidės nėra klaida, ypač religinio pobūdžio tekstuose.

Trumpinys šv. ir kiti pavadinimą sudarantys tikriniai žodžiai, išskyrus gimininius ir tarnybinius žodžius, rašomi iš didžiosios raidės šiais atvejais:

1. Aikščių, alėjų, gatvių ar kitų žmogaus sukurtų topografinių objektų pavadinimuose. Lietuvoje yra ne viena gatvė ar aikštė, pavadinta šventųjų vardais, pvz.: Šv. Jokūbo g., Šv. Zitos g. (Panevėžys), Šv. Mykolo g. (Vilnius), Šv. Jono Pauliaus II a. (Kaunas), Šv. Margaritos g. (Marijampolė), Šv. Pranciškaus a. (Mažeikiai).

2. Rūmų, architektūros paminklų, muziejų, salių, kitų statinių varduose ir pavadinimuose, pvz.: Šv. Antano rūmai (Kretinga), Šv. Kotrynos renginių salė (Vilnius), Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (Panevėžys), Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (Vilnius), Šv. Morkaus varpinė (it. Campanile di San Marco, Venecija), Šv. Liudviko tiltas (Peru).

3. Geografinių objektų pavadinimuose, pvz.: Šv. Antano šaltinis (Kretinga), Šv. Jono kalnas (piliakalnis) (Žemaičių Kalvarijos mst.), Šv. Jurgio sąsiauris, Šv. Lauryno upė (Kanada), Šv. Marijos ežeras (JAV), Šv. Elenos kalnas (JAV), Šv. Elenos sala (Jungtinė Karalystė).

4. Įmonių, įstaigų, organizacijų tiesioginės reikšmės pavadinimuose, pvz.: Šv. Juozapo globos namai (Panevėžys), Šv. Juozapo mokykla, Šv. Jokūbo ligoninė (Vilnius), VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centras (Klaipėda), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (Vilnius). Tačiau atkreipkite dėmesį, kad šie pavadinimai gali prasidėti ne trumpiniu šv., tokiu atveju trumpinys šv. rašomas iš mažosios raidės, pvz.: Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija, Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija. Jeigu tokį pavadinimą sutrumpintume ir pradėtume trumpiniu šv., jį reikėtų rašyti iš didžiosios raidės. Plg.: Kauno šv. Mato gimnazija ir Šv. Mato gimnazija.

5. Šventinių dienų pavadinimuose, pvz.: Šv. Agotos diena (vasario 5 d.), Šv. Kazimiero diena (Kazimierinės) (kovo 4 d.), Šv. Jono diena (Joninės) (birželio 24 d.), Šv. Onos atlaidai (liepos 26 d.), Šv. Baltramiejaus diena (rugpjūčio 24 d.).

6. Religiniuose tekstuose tikintiesiems svarbių ir reikšmingų dalykų pavadinimuose. Jie gali būti rašomi iš didžiosios raidės pagal stilistinio didžiųjų raidžių rašymo taisyklę. Todėl taikant šią taisyklę ne tik trumpinys Šv. Švč., bet ir visi pavadinimą sudarantys žodžiai gali būti rašomi iš didžiosios raidės. Pvz.: Panevėžio Viešpaties Prisikėlimo cerkvė, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija. Taip pat reikėtų paminėti, kad stilistiškai didžiąja raide gali būti rašomi tokie religiniai sudėtiniai pavadinimai, kaip Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis Sakramentas. Šiuose pavadinimuose rekomenduojama būdvardžio netrumpinti.

Valgiaraščiuose dažnai galima pamatyti keistų šventųjų vardų: šv. agurkai, šv. salotos. Kad ir kokios skanios ir naudingos sveikatai daržovės, bet niekas jų šventaisiais nepaskelbė ir nepaskelbs, todėl norėdami parašyti, kad daržovės šviežios, trumpinkite šviež., pvz., šviež. pomidorai.

Po šv. Mišių susėskime prie šviežiais, o ne šventais velykiniais valgiais nukrauto stalo ir pasveikinkime savo artimuosius – Sveiki sulaukę šv. Velykų!

Parengta pagal VLKK

Konsultacijų banko rekomendacijas

2024 m. kovas

Telefonų numerių rašymas

Iki 2025 m. Lietuvoje planuojama atsisakyti skaičiaus 8 telefonų numerių pradžioje, kadangi tai sovietinis palikimas. Vietoj skaičiaus 8 lietuviškuose numeriuose reikės naudoti 0 arba rinkti šalies kodą + 370. Toliau pateiktose bendrose telefono numerio rašymo taisyklėse matyti, kaip atrodys lietuviški telefonų numeriai įgyvendinus minėtą pakeitimą.

Tarptautinio prefikso simbolis „+“ (pliusas) rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą ir primena, kad būtina rinkti šį simbolį, kuris kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Rašant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas po pliuso, taip pat ir tarp šalies ir miesto kodo:

Tel. + 370 5 211 2293

Toninių parengties signalų simbolis „~“ rodo, kad reikia laukti papildomo toninio signalo. Kadangi visoje Lietuvos teritorijoje jau įdiegtas skaitmeninis telefono ryšys, šis simbolis nevartojamas.

Telefono ryšio numerio skaitmenys grupuojami taip: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567.

Rašomi žodžiai arba jų sutrumpinimai:

Telefonas arba Tel.; Faksas arba Faks.; Mobilusis telefonas arba Mob.

Žodį „telefonas“ galima keisti telefono simboliu.

Turint kelis telefono / fakso numerius (nesujungtus automatinės paieškos rinkimo būdu), vartojamas pasvirojo brūkšnelio simbolis „/“ – iš abiejų pusių atskiriamas tarpais, pvz.:

Tel.: (0 5) 211 2291 / 212 2292 Faks.: (0 5) 211 2222 / 212 2294

Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono / fakso ryšio numerį, o kitų – tik paskutinius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami:

Tel.: (0 343) 90 066/92/93 Faks.: (0 343) 90 022/27

Jei nacionalinis ir tarptautinis telefono ryšio numeriai nurodomi kartu, jie atskiriami horizontalia linija ir rašomi taip:

Tel.

_(0 5) 211 2293___

+ 370 5 211 2293

Nacionaliniai ryšio numeriai Tarptautiniai ryšio numeriai

Tel. (0 5) 211 2292 Tel. + 370 5 211 2293

Faks. (0 5) 211 2294 Fax + 370 5 211 2294

Mob. 0 687 18 140 Mob. + 370 687 18 140

Pastabos:

1. Keletas numerių skiriami pasviruoju brūkšneliu ir praleidžiami pasikartojantys skaitmenys.

2. Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšių numeriai atskiriami horizontaliu brūkšniu.

3. Simbolis „~“ nebevartojamas.

4. Numerio skaitmenys sugrupuojami, tarp jų paliekami tarpai, o brūkšneliai nerašomi.

5. Tarp miesto kodo ir telefono numerio – dvigubas tarpas.

6. Kai nurodomi keli telefono numeriai, po trumpinio tel. rašomas dvitaškis, jei nurodomas tik vienas telefono numeris, dvitaškio rašyti nereikia.

7. Telefono rūšys nurodomos įvardžiuotiniais būdvardžiais, pvz.: mobilusis (ne mobilus) telefonas, stacionarusis (ne stacionarus) telefonas.

Parengta pagal Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1162

2024 m. vasaris