Panevėžio savivaldybės kūrybinė komanda: Loreta Masiliūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos narė, Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė, Dainius Šipelis, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas, Raimondas Dambrauskas, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius, Vitalija Dziuričienė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė, Aušra Gabrėnienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė, Algirdas Gedeikis, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos direktorius, Giedrė Gruzdienė, Panevėžio „Aušros“ progimnazijos direktorė, Jūratė Pauliukienė, Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė, Oksana Karoblienė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja, Asta Malčiauskienė, Panevėžio švietimo centro direktorė, Rasa Macė, Panevėžio Beržų progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Minolė Petronytė-Kairienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė, Vytautas Raišys, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorius, Silvija Sėrikovienė, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Ramutė Stasevičienė, Panevėžio „Minties“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Zina Stripeikienė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė, Vidmantas Vilutis, Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktorius.
2019 m. kovo 22 d. Panevėžio švietimo centre vyko 1-asis konsultacinis renginys Panevėžio savivaldybės kūrybinės komandos nariams. Panevėžio savivaldybės konsultantas Aurimas Juozaitis skatino kūrybinės komandos narius išsakyti norą, kokį pokytį savo bendruomenės švietime norėtų pamatyti pasibaigus LL3 projektui. Projekto LL3 savivaldybių kuratorė Olivija Saranienė atsakė į KK narių klausimus, pasidalino kitų savivaldybių patirtimi, įgyvendinant projekto veiklas.
Analizuodami projekto metu ugdomas vertybes: etiškumas, atvirumas, augimas, tvarumas, autentiškumas, partnerystė, bei spręsdami sukurto pokyčio galimybes įgyvendinamumui ir tvarumui, komandos nariai namų darbams gavo užduotį pasiūlyti galimas temas, kurios, aptartos mokyklų bendruomenių, švietimo ir jaunimo skyriaus, švietimo centro specialistų, politikų tarpe, gali tapti savivaldybės įgyvendinamu į besimokančiųjų mokymosi sėkmę orientuotu integraliu pokyčio projektu, apimančiu sisteminius vadybinių procesų pokyčius savivaldybėje ir mokyklose.
2-asis konsultacinis renginys Panevėžio savivaldybės kūrybinės komandos (KK) nariams vyko 2019 m. gegužės 7 d. Panevėžio švietimo centre. KK nariai dalykiškai diskutavo ir suformulavo vertybių aprašą. Iki kitos konsultacijos komandos nariai savo organizacijose pristatys savivaldybės KK išdiskutuotas vertybes ir susikurs savo KK taisykles, kurių pagrindu susiformuluosime savivaldybės KK taisykles. Dalyviai po pasikalbėjimo mažose grupelėse pateikė savo perskaitytų knygų apžvalgas, pakomentavo kuo jos gali būti naudingos lyderystės temai. Panevėžio savivaldybės konsultantas Aurimas Juozaitis pasidžiaugė, kad buvo komentuojamos ne tik dalykinės, bet ir istorinės bei grožinės literatūros knygos, siejamos su lyderystės tema. KK nariai dalykiškai ir konstruktyviai bendravo tarpusavyje iki šio susitikimo ir buvo suderinę pokyčio projekto temą, tačiau konsultacijoje visi sutikome, kad ji pernelyg plati, apima net keletą stambių krypčių. Todėl buvo diskutuojama kaip ją konkretinti, pasiūlytas raktinių žodžių reitingavimas multibalsavimo būdu.
3-asis konsultacinis renginys Panevėžio savivaldybės kūrybinės komandos (KK) nariams vyko 2019 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio švietimo centre. KK nariai išklausė tyrėjų komandos atstovo Sigito Balčiūno PK tyrimo ataskaitą.
Vėliau vyko diskusija dėl KK darbo taisyklių. Buvo suformuluotos tokios KK darbo taisyklės:
- Nepaliekame neišsakytų minčių.
- Atsakingai ruošiamės susitikimams.
- Naudojame tik mūsų socialinės aplinkos rodiklius ir kuriame tik mūsų vaikams pritaikytas pokyčių veiklas.
- Laikomės susitarimų, iškilus problemoms dalinamės jomis su kolegomis.
- Darbą dirbame iki galo, domimės, dalinamės ir teikiame grįžtamąjį ryšį.
Tikslo siekiame kartu, nuosekliai ir prasmingai.
Konsultacijos metu vyko labai išsami ir dalykiška diskusija, darbas grupėse ir bendru sutarimu buvo patvirtinta pokyčio projekto tema „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas plėtojant STEAM srities dalykų patirtinį mokymąsi“. Baigiantis konsultacijai buvo susitarta dėl užduočių sekančiam susitikimui: komandos narių organizacijose (mažosiose KK) pristatyti patvirtintą pokyčio projekto temą, suformuluoti vizijos raktinius žodžius, formulavimo pratimą atlikti ir savo bendruomenėje bei suformuluoti tikslus pokyčio projekto temai savo organizacijai. Informaciją atsinešti į sekančią konsultaciją, kuri numatyta lapkričio 5 d.
„Deramai įvertinta patirtis yra geriausia mokytoja“. Platonas
Panevėžio miesto LL3 pasirinko pokyčio projekto temą – tarpinstitucinis bendradarbiavimas plėtojant STEAM srities dalykų patirtinį mokymąsi.
Siekdami aptarti patirtinio mokymosi teorinius aspektus ir jų taikymą praktinėje veikloje bei lavinti įgūdžius, padedančius organizuoti patirtinį mokymąsi, kūrybinės komandos mokyklų bendruomenės nariai 2019 m. spalio 11 d. dalyvavo mokymuose „Patirtinio mokymosi teorija praktiškai“ Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje. Mokymuose dalyvavo 37 dalyviai iš 12 Panevėžio miesto švietimo įstaigų. Seminarą vedė dr. Aurimas M. Juozaitis, kuris pristatė Peterio Jarvio patirtinio mokymosi teoriją, David‘o Kolb‘o mokymosi ciklą, reflektyvaus ir nereflektyvaus mokymosi grandines, patirtinio mokymosi taikymo pagrindinius principus. Seminaro dalyviai aktyviai įsitraukė į individualias ir grupines užduotis, ypač aktyviai dalinosi įspūdžiais atlikę aktyvias patirtinio mokymosi praktines užduotis, analizavo patirties ir mokymosi santykį mokyklose. Reflektyvios praktikos metu išsamiai aptarti žmogaus sielos veikimo būdai pagal John Heron psichologinį modelį, abstraktaus konceptualizavimo bei aktyvaus eksperimentavimo privalumai ir trūkumai, David‘o Kolb‘o mokymosi ciklas. Drąsiausias seminaro dalyvis, fizikos ir matematikos mokytojas Ramūnas iš „Vyturio“ progimnazijos, kartu su lektoriumi dr. Aurimu Juozaičiu demonstravo ugdomojo pokalbio modelio AUGA taikymą praktiškai seminaro metu. Vyko reflektyvi diskusija aptariant klausimus patirtiniam mokymuisi bei patirtinio mokymosi ciklo taikymą praktikoje. Seminaro dalyviai išbandė patirtinio mokymosi teorijas praktiškai ir bent dvi įžvalgas pritaikys praktiškai kitų labui.
2020 m. rugsėjo 22 d. Panevėžio „Lyderių laikas 3“ Kūrybinė komanda dalyvavo jau 7 konsultacijoje. KK nariai konsultacijos pradžioje prisiminė KK darbo taisykles, iš jų pasirinko vieną, kurią stengėsi kuo geriau realizuoti šiame susitikime. Vyko tradicinis ratukas, kuriame visi dalinosi kokie darbai, susiję su projekto idėja, nuveikti kiekvienoje mokykloje, savivaldybėje.
Mokyklų vadovai pasidžiaugė sklandžiai Švietimo centro organizuojamu mokinių pavėžėjimu į mokytojų vedamas pamokas RoboLabe, Gamtos mokykloje, Kraštotyros muziejuje. Visi sutarėme, kad turėtume daugiau dėmesio skirti mokyklose projekto vykdomų veiklų viešinimui ir dar kartą paraginti projekte nedalyvaujančias mokyklas aktyviau įsijungti ir pasinaudoti savivaldybės skirtu finansavimu mokinių pavėžėjimui į STEAM dalykų pamokas kitose erdvėse. Vyko konstruktyvi diskusija kokie galėtų būti scenarijai mokinių patirtinam mokymuisi STEAM dalykų partnerių bazėse, buvo išdiskutuoti kriterijai organizacijų pasirinkimui. Siekdami pritraukti daugiau mieste veikiančių organizacijų tarpinstituciniam bendradarbiavimui bendrai parašėme kreipimąsį jungtis į bendrą darbo grupę, kurioje mieste veikiančių organizacijų atstovai ir mokytojai sukurtų bendro veikimo scenarijus.
2020 m. spalio 8-9 d. Panevėžio miesto savivaldybės švietimo darbuotojai dalyvavo stažuotėje Klaipėdos miesto savivaldybėje. Panevėžiečiams skirtingas patirtinio mokymosi patirtis pristatė besimokančios Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos, „Varpo“ gimnazijos, Liudviko Stulpino progimnazijos bendruomenės. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro veiklą, aplinkas, mokytojų motyvaciją siekti kokybinio ugdymo pristatė Pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorė Raimonda Stirbienė.
Turėjome unikalią galimybę dalyvauti pamokoje (jos dalyviais buvome patys), kurią organizavo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro edukatorė, kūrybos agentė Inga Norkūnienė ir jos padėjėjas- šuo Kuršis. Toks ugdymo organizavimas naudojamas mokinių mokymosi motyvacijos sužadinimui, dėmesio sutelkimui į dalykinių ir bendrųjų gebėjimų ugdymą.
Esame dėkingi Klaipėdos universiteto rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui už suteiktą galimybę apsilankyti universiteto mokomajame-mokslo tiriamajame burlaivyje „Brabander“. Laivo kapitonas, buvęs Panevėžio miesto meras, Valdemaras Vizbaras, panevėžiečiams papasakojo išskirtinio ir didžiausio Lietuvoje burlaivio istoriją, dalyvavimą daugelyje universiteto mokslinių ekspedicijų, LAJM studentų praktiką laive, Klaipėdos uosto darbo organizavimo specifiką.
Mūsų savivaldybės kūrybinei komandai stažuotė buvo vertinga. Patyriminio mokymosi organizavimui Klaipėdos miesto mokyklose skiriamas itin didelis dėmesys. Tai siejasi su pasirinkta Panevėžio miesto kūrybinės komandos pokyčio tema: „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas plėtojant STEAM srities dalykų patirtinį mokymąsi“. Susipažinta su Klaipėdos miesto mokyklų patirtimis organizuojant patyriminį ugdymą(si) bei savivaldybėje taikomais bendradarbiavimo modeliais organizuojant patyriminį mokymąsi, gerinant mokinių pasiekimus.
2020 m. gruodžio 10 d. vyko nuotolinė ir jau paskutinė šiais metais Panevėžio KK ir konsultanto dr. Aurimo M. Juozaičio konsultacija. Konsultacijos metu buvo aptarta kiek yra padaryta virtualioje semiplius aplinkoje ir RoboLabo internetinėje svetainėje. Buvo pasidžiaugta, kad STEAM srities dalykų mokytojai dalinasi patirtimi pateikdami pateiktis, pamokų planus ir kitų miesto mokyklų mokytojai gali pasinaudoti ar pritaikyti idėjas. KK nariai diskutavo kaip būtų galima pateikti patirtinio mokymosi pamokų planus, kad kiti mokytojai efektyviau galėtų pasinaudoti. Buvo aptarta kaip sekasi mokytojams dirbti su mokymosi scenarijais bendroje grupėje su socialiniais partneriais, kaip sekasi viešinti LL3 projekto veiklas. KK nariai pasidalino kokios STEAM mokymosi vietos jau įrengtos kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje, kaip mokytojai ir mokiniai plėtoja patirtinio mokymosi kompetencijas. Konsultacija buvo labai konstruktyvi, KK nariai ir konsultantas pasidžiaugė, kad Panevėžio LL3 vykdomo projekto veiklos yra ambicingos, naudingos kiekvienos mokyklos bendruomenei ir pagrįstos puikiais tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdžiais.
2020 m. lapkričio-gruodžio mėn. 10 Panevėžio įmonių kartu su 12 mokytojų iš skirtingų miesto mokyklų kūrė veiklų scenarijus, skatinančius vykdyti patirtinį mokymąsi Panevėžio miesto įstaigose ir įmonėse. Mokytojai kartu su partneriais ieškojo būdų kaip mokiniai galėtų mokyklose įgytas žinias taikyti praktikoje savo miesto įvairią veiklą plėtojančiose įmonėse bei įstaigose. Smagu, kad prie šios iniciatyvos noriai prisijungė Panevėžio miesto įstaigos ir įmonės. Jų atstovai noriai bendravo su mokyklų mokytojais, ieškojo bendrų temų ir kūrė įvairias patirtines veiklas. Labai gaila, kad dėl ekstremalios situacijos Lietuvoje šios veiklos liko „gyvai“ neįgyvendintos. Bet jos įpareigojo kūrėjus mąstyti ir apie nuotolines veiklas, kurios iš tiesų sudarys didesnę prieinamumo galimybę, t.y. daugiau mokinių bei mokyklų galės išbandyti šias veiklas ir susipažinti su Panevėžio mieste vyksiančiais gamybiniais procesais ir su įstaigų vykdomomis įvairiomis veiklomis.
Jau šiandien galime pasidžiaugti šios iniciatyvos „Pamokos matuojasi Panevėžį“ pirmaisiais veiklų scenarijų projektais. Panevėžio miesto „Šaltinio“, „Aušros“, „Vyturio“, Beržų, „Žemynos“, „Saulėtekio“ progimnazijų bei Juozo Balčikonio, „Minties“, Juozo Miltinio ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijų mokytojai su partneriais: UAB „Automatikos sistemos“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Burbuliukas ir Co“, UAB „Povydė“ Vasaris, Panevėžio profesinio rengimo centru, Panevėžio Dailės galerija, Panevėžio kraštotyros muziejumi, Panevėžio apskrities Gabrielės G. Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka sukūrė 28 veiklų / pamokų / pamokų ciklų scenarijų projektus. 14 jų yra pritaikyti kontaktinei veiklai bei 14 nuotolinei veiklai. Scenarijų temos yra labai įvairios. Ačiū visiems kuriantiems šiuos ypatingus veiklų scenarijus.
2021 m. sausio 21 d. Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje vyko aštuntų klasių mokinių projektinių darbų baigiamasis renginys „Aš galiu“.
Renginyje dalyvavo ne tik mokyklos bendruomenės nariai, bet ir Panevėžio miesto savivaldybės „Lyderių laikas 3” pokyčio projekte dalyvaujančių mokyklų, institucijų atstovai:miesto vadovai ir mokytojai: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius vyriausioji specialistė Minolė Petronytė-Kairienė, Juozo Miltinio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Silvija Sėrikovienė ir mokytojos Jūratė Ivaškienė bei Laima Taparavičienė, Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Alma Ramoškaitė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida Čepienė, Panevėžio ,,Žemynos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aurelija Petrauskienė, PRC ,,RoboLabas" vadovė Vaida Šiaučiūnė, Panevėžio Saulėtekio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Valickienė bei mokytoja Jurgita Dugnienė, Virginija Paliulionienė bei Eugenija Mockūnienė, Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos mokytojos, Vaida Batavičienė, Ramunė Karosienė, Aurelija Makštelienė, Panevėžio Beržų progimnazijos mokytojos, Panevėžio „Aušros“ progimnazijos mokytojos Laimutė Lipnickienė bei Aušra Drevinskaitė, Aušra Klevečkienė bei Jolanta Švėgždienė Panevėžio,,Šaltinio“ progimnazijos mokytojos. Svečiai dalyvavo renginyje norėdami susipažinti su patirtimi organizuojant ir vykdant projektinę veiklą, STEAM veiklomis, susipažinti, kaip motyvuojami mokiniai, sustiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant pokyčių projektą, teikti grįžtamąjį ryšį miesto vadovams apie mokyklos projektinę veiklą.
Projektų pristatymai ir aštuntokų išsakytos mintys
Mokytojai, mokiniai ir svečiai buvo išskirstyti į dešimt kambarių, kur buvo klausomasi aštuntokų trejų metų projektinės veiklos pristatymų. Mokiniai pasakojo, kokius iššūkius buvo išsikėlę ir kokius projektinius darbus atlikę, kokie atradimai šiais mokslo metais, koks didžiausias pasiekimas projektinėje veikloje. Vienas moderuojantis mokytojas uždavė mokiniams klausimus, kiti vertino, o vienas užsirašė atsakymus į vieną svarbų grupei klausimą, kurį vėliau pristatė sugrįžus iš grupių. Kuo džiaugėsi mokiniai, prisimindami/įsivertindami/apžvelgdami savo projektinės veiklos kelią? Kokias projektinės veiklos sėkmes mokiniai įvardino? Kokie iš pristatytų projektų buvo ypač naudingi mokyklos bendruomenei? Kokie pristatyti projektai maloniai nustebino dalyvius? Kokie patarimai būsimiems aštuntokams, atliksiantiems projektinį darbą? Kaip įvardino savo nuotaiką/emociją, pristatę paskutinį projektinį darbą „Vyturyje“? Kokias pamokas mokiniai išmoko ir ką kitą kartą darytų kitaip?
Grupės mokinių projektiniai pasirinkimai labai įvairūs: nuo lėktuvo modelio, šuns būdos maketo, kompiuterinio žaidimo iki scenarijaus rašymo, žaidimų kūrimo, natūralios kosmetikos priemonių gamybos ir t.t. Mokiniai vienbalsiai įvardino, kad projektinė veikla išlaisvino iš įprastos pamokos režimo ir leido kurti bei įgyvendinti įvairias idėjas. Kelios mintys nuskambėjo, kad projektai suteikė žinių ir gebėjimų „kitaip, kitu būdu“. Na, o atsakydami į vienos iš viešnių klausimą, kiek prisidėjo tėvai prie projektų įgyvendinimo, tai visi mokiniai patvirtino, kad buvo bendradarbiaujama, klausiama, tariamasi šeimose. Projektai įtraukė ir sutelkė šeimos narius kūrybai ir sėkmingai veiklai.
Didžiausia sėkmė ir nauda – galios pajautimas, kad aš galiu ir moku kurti. Projektinė veikla skatino labiau įdarbinti išmaniąsias technologijas: išmoko sukurti internetinę svetainę, virtualias parodas, interaktyvius žaidimus anglų kalbai mokytis. Sunku buvo įveikti vieną klaidą po kitos, o tai padėjo suvokti, kad kantrybė neatsiejama sėkmės draugė. Būsimoms veikloms labai pravers laiko planavimo patirtis. Buvo kalbėta apie naudą bendruomenei. Galima pasidžiaugti, kad istorijos, fizikos, biologijos mokytojai dažnai naudoja savo mokinių pagamintus projektinius darbus pamokose: maketus, mokomąją medžiagą, beje, mokiniai veda pamokas, jų fragmentus, užsiėmimus, jei mokinių projektinių darbų temos pagal programą dėstomos mokykloje. Bendruomenei svarbus kiekvienas jos narys, tad nauda, kurią gauna mokinys, atlikdamas projektinę veiklą, augina, brandina pačią mokyklos bendruomenę: mokiniai išbando save įvairiose veiklose, tad tiki, kad lengviau bus ateityje pasirinkti norimą profesiją.
Mokiniai teigė, kad sužinojo daug naujų dalykų, išryškėjo hobis, kurio neapleis ir ateityje, sustiprėjo atsakomybė už savo darbą, už produkto, kuris buvo tapęs tikru iššūkiu, sukūrimą. Kaip sėkmė buvo įvardinta ir drąsa kalbėti prieš auditoriją. Tapo žymiai drąsiau išsakyti mintis ir atsakinėti įprastų pamokų metu. Viešoji kalba plečia žodyną, padeda nugalėti auditorijos baimę, leidžia pasijusti drąsesniems. Rašto darbai ugdo raštingumą. Ypač svarbu kūrybiškumas – gali kurti, ką tik sugalvoji, gali konsultuotis. Kokie patarimai mokytojams? Mokiniai vieningai pasakė, kad labai svarbu projekto vadovo griežtumas, ypač dėl laiko planavimo, darbų pateikimo laiku. Projektų vadovai turėtų labai gerai aptarti su mokiniu planuojamą darbą, kad tai tikrai būtų įdomu pačiam mokiniui, kad projektas būtų naudingas. Siūlė projektų vadovams įnešti naujovių, nepritarti banaliems besikartojantiems darbams. Pristatę savo projektus, aštuntokai pasidžiaugė, kad išsiugdė bendruosius gebėjimus, kurių prireiks sėkmingam mokymuisi gimnazijoje. Labai svarbus gebėjimas – laiko planavimas, labai reikalingas norint laiku atlikti numatytus darbus. Dar aštuntokai įvardino kruopštumą ir informacijos paiešką. Džiugu buvo girdėti, kad šie paminėti gebėjimai daugumai mokinių sutapo su sėkmėmis.
Renginio vinis – nominacijos
Kaip ir kiekvienais metais renginys baigiamas apdovanojimais. Šiais metais buvo šios nominacijos: „Metų kalba“ (8c klasės mokinė Meda Lialytė, projekto vadovė Liusė Čereškevičienė); „Naudingiausias STEAM projektas“ (8c klasės mokinė Skirmantė Dauknytė, projekto vadovė Sonata Petraitienė); „Kūrybiškiausias STEAM projektas“ (8b klasės mokinys Jokūbas Kašėta, projekto vadovas Ramūnas Masilionis); „Kūrybiškiausias STEAM projektas“ (8b klasės mokinė Gabrielė Kliucevičiūtė, projekto vadovė Kristina Karvelienė). Mokiniai bus apdovanoti atmintukais, rašikliais ir užrašų knygelėmis.
Renginyje buvo VGTU inžinerinio licėjaus pavaduotoja Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė. Gėrėjosi mokinių darbais, prilygstančiais mini bakalauro darbui. Įvardino, kad projektų vadovai atlieka nesuvokiamai didelį darbą, kol nuveda aštuntokus į tokį rezultatą. Vienas renginio svečias pasidžiaugė mūsų mokyklos vykdoma projektine veikla ir toliau palinkėjo kurti Lietuvai.
„Vyturio" progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina Plėtienė
Kiek GEROS MOKYKLOS geroje mokykloje?
Nacionalinio projekto „Lyderių laikas 3“ bendruomenė, Kokybės krepšelį įsisavinančios mokyklos, Panevėžio švietimo centras ir Panevėžio ,,Vyturio progimnazija“ 2021 m. balandžio 7 d. pakvietė į švietimo lyderystės forumą „Kiek GEROS MOKYKLOS geroje mokykloje?“ Sveikindama susirinkusiuosius ,,Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė akcentavo, kad tam buvo trys priežastys: Panevėžio ,,Vyturio“ progimnazijos veiklos 40 –mečio jubiliejus,LL3 bendruomenės noras dalintis turimomis žiniomis bei KK mokyklų siekis atiduoti savo gerąją patirtį ir kitiems.
Sveikinimo žodžius tarė ir Loreta Masiliūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė, LL3 Panevėžio miesto KK narė, Aušra Gabrėnienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, LL3 Panevėžio miesto KK vadovė, Minolė Petronytė-Kairienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, ,,Kokybės krepšelio” projekto kuratorė.
Renginyje daug dėmesio skirta mokyklos paskirties bei jos kuriamos vertės supratimui. VU prof. habil. dr. Rimantas Želvys, pristatęs švietimo kokybės sampratų gausą, priminė, kad pirmiausia reikia suformuluoti švietimo paskirtį ir tikslus. O savivaldybėms ir mokykloms palinkėjo suformuluoti tikslus konkrečioms mokykloms bei nebijoti kokybinių rodiklių, nes švietimas sudėtinga sistema ir ne viską galima pamatuoti skaičiais.
Detalesnės diskusijos vyko atskiruose šešiuose kambariuose. Pirmajame kambaryje „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Plotis ir gylis“ (ekspertas – Vaidas Bacys, Dubysos aukštupio mokyklos direktorius, moderatorė - Ramutė Stasevičienė, Panevėžio „Minties“ gimnazijos direktorė) buvo aptariami mokyklos ir kitų institucijų bendradarbiavimo, jo teikiamos naudos aspektai. V. Bacys ypatingai akcentavo tokio bendradarbiavimo svarbą ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Direktorius teigė, jog tarpinstitucinis bendradarbiavimas negali būti fragmentinis, šventinis. Pirmiausia turi būti mokinys, būtina suprasti, kodėl jam tai svarbu. Be abejo, ne mažiau svarbu ir mokytojas, kuriam reikia atrasti atsakymą į klausimą, kodėl tai darau?
II kambaryje buvo dalinamasi patirtimi tema „Mokykla kiekvienam“ (ekspertė - VDU Švietimo akademijos doc. dr. Lina Miltenienė, moderatorė - Jūratė Pauliukienė, Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė). Doc. dr. L. Miltenienė džiaugėsi, kad skaitytuose pranešimuose buvo akcentuojamos ne atskirų švietimo institucijų patirtys dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, o buvo kalbama apie MOKYKLĄ, bendrai ieškant sprendimų ugdymo įstaigą paversti prieinamesne kiekvienam vaikui, kaip padėti visiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Kartu docentė akcentavo, kad labai svarbu pastebėti kiekvieną vaiką, didžiuotis visais mokiniais, nedidinti atskirties. Ir pasidžiaugė, kad patirtys, kuriomis dalytasi, puikios.
III kambario „Atvira, empatiška ir prieinama biblioteka“ (ekspertė - dr. Rita Dukynaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus patarėja, moderatorė - Dalia Vizbarienė, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė) dalyviai diskutavo apie mokyklos bibliotekos ir bibliotekininko kaitą. Dr. R. Dukynaitė džiaugėsi, kad šiandieninė mokyklos biblioteka yra ne tik kambariai su knygų lentynomis, bet ir ,,mokymosi erdvė, kur kuriama bendrystė bei pozityvumas“. Tai vieta ne tik mokymuisi, bet ir mokinių kūrybai, jaunatviškam šurmuliui, džiaugsmui ir t.t. O mokyklos bibliotekininkas yra žmogus, suteikiantis žinių mokiniams ir labai daug padedantis mokytojams. Ir linkėjo, kad tokia bibliotekininkių patirtis, kokią teko išgirsti, neliktų uždaryta tik forume, bet būtų skleidžiama dar plačiau.
IV kambaryje „Integruotas-patirtinis-projektinis ugdymasis“ (ekspertė - dr. Ramutė Bruzgelevičienė, VDU Švietimo akademija, moderatorė - Zina Stripeikienė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė) buvo diskutuojama apie integruoto ugdymosi principus, jų įtvirtinimą mokantis bei neatsiejamą santykį su tikrove. ,,Jeigu mokykloje yra ,,mokytojai – fanatikai, jei yra tinkama ugdymo turinio vadyba, galima daryti fantastiškus dalykus“, – teigė dr. R. Bruzgelevičienė. Apibendrindama girdėtus pranešimus, mokslų daktarė žavėjosi mokyklų mokytojų bei mokinių darbais patirtinio mokymosi srityje: auginamais augalais, perinamais viščiukais ir kt. darbais, džiaugėsi, kad STEAM dalykų integracija Panevėžyje veikiančiose mokyklose yra sėkminga.
V kambario „Mokytojas šiandien ir rytoj: identiteto paieškos ir augimo galimybė“ (ekspertė - Vitalija Bujanauskienė, Utenos švietimo centro direktorė, moderatorė - Asta Malčiauskienė, Panevėžio švietimo centro direktorė) dalyviai diskutavo apie tai, kas yra GERA mokykla, kas joje padeda mokytojui augti, stiprinti pasitikėjimą savimi. Juk norėdamas duoti, mokytojas, pirmiausia, turi turėti. Iš pranešimų, V. Bujanauskienės, teigimu, atsiskleidžia, kad mokytojams augti padeda dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, skaitymas, paramos mokytojui sistema ir kitos iniciatyvos. Ir reikia nepamiršti, kad jeigu laimingas mokytojas – laimingi mokiniai.
VI kambario „Mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymas. Savivaldus mokymasis“ (ekspertė - VU Švietimo akademijos doc. dr. Ramutė Gaučaitė, moderatorė - Vaida Šiaučiūnė, Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ vadovė) diskusija buvo apie tai, kaip šiandien stiprinti gebėjimą mokytis. Doc. dr. R. Gaučaitė pabrėžė, kad gyvename neapibrėžtu, sudėtingu laikotarpiu. Tad savivaldus mokymasis yra būtinas, nes mes negalima likti įstrigusiems dabartyje. Todėl būtina mokytis ir keistis.
Dalijimąsi patirtimi apibendrino ir projekcijas į ateitį pateikė dr. Eglė Pranckūnienė, švietimo ekspertė. Ji teigė, kad LL3 tikslas – padėti švietimo lyderiams įgyvendinti pokyčius per kaitą, plėtrą, vystymąsi, transformaciją bei vertybių kaitą. Švietimo ekspertė akcentavo, kad susibūrė daug skirtingų žmonių, o skirtumai yra stiprybė. Kartu priminė, kad pandemijos laikotarpiu švietimo sistema išgyveno didelį sukrėtimą, bet, tikėtina, kad kartu ir užsigrūdino, ugdėsi gebėjimus suvaldyti krizes. Kalbėdamas apie švietimo ateitį Aidas Aldakauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas pabrėžė, kad aštrėja konfliktas, kokie bus švietimo tikslai ir lūkesčiai.
Renginio dalyvių mintis apibendrino dr. Aurimas Marijus Juozaitis, projekto „Lyderių laikas 3“ konsultantas. Jis teigė, kad negalima paprastai spręsti sudėtingų problemų. Vertinant būtina atsižvelgti į kontekstą, kuriame vertinamas švietimas. Kalbėdamas apie mokytojo vaidmenį, pabrėžė, kad besimokantis mokytojas savo pavyzdžiu padeda mokiniui atsiskleisti.
,,Vyturio“ progimnazijos direktorė, Vitalija Dziuričienė, padėkos žodį tarė Panevėžio švietimo centrui ir visai Lyderių laiko komandai, „vyturiečiams“, kurie yra tikrieji patirčių kūrėjai.
Panevėžio ,,Vyturio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Gitana Skvereckienė ir Lina Plėtienė
2021 m. birželio 9 d. vyko Panevėžio miesto savivaldybės pokyčio projekto „Lyderių laikas 3“ (LL3) baigiamoji konferencija „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas mokinių sėkmei“.
Renginyje dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės meras R. Račkauskas, mero pavaduotojas L. Jagminas, Švietimo skyriaus specialistai, bendrojo, neformaliojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, mokytojai, savivaldybės pokyčio projekto kūrybinės komandos nariai, LL3 projekto veiklų vadovė dr. Eglė Pranckūnienė.Renginį moderavo dr. Aurimas Marijus Juozaitis.
Miesto meras sveikindamas konferencijos dalyvius pabrėžė švietimo lyderystės svarbą Panevėžio miesto plėtros darbuose, dėkojo kūrybinės komandos nariams už prasmingą veiklą ir pasidžiaugė projekto sėkme.
Renginio metu buvo pristatyti savivaldybės pokyčio projekto „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas plėtojant STEAM srities dalykų patirtinį mokymąsi“ rezultatai, aptartos pokyčio projekto tvarumo ir tęstinumo galimybės savivaldybėje, diskutuota kaip skatinti veiksmingą tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant efektyvesnio mokinių ugdymo kokybės užtikrinimo.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docentė E. Daunienė pranešimu „Bendradarbiavimas šiandien: ko turime mokyti(s)?“ pakvietė dalyvius pamąstyti kiek komandinis veikimas gali padėti grupei sėkmingai pasiekti rezultatą. Projekto „Lyderių laikas 3“ tyrėjų komandos vadovė doc. dr. J. Valuckienė pristatė profesinio kapitalo tyrimo Panevėžio miesto savivaldybėje rezultatus ir mokslines įžvalgas.
LL3 projekto įgyvendinimo laikas baigiasi, tačiau kūrybinė komanda jau kuria projekto tęstinumo planus.
KK narė, Panevėžio „Šaltinio" progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė
