Savivaldybės mero pavaduotoja Gema Umbrasienė
Prasideda ketvirtasis 2010 metų ketvirtis. Apie tai, kokiu biudžetu jį pasitinka Panevėžio miesto savivaldybė bei pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliamas miesto verslininkų, savivaldos ir aplinkosaugos problemas, - pokalbis su Savivaldybės mero pavaduotoja GEMA UMBRASIENE.
Kaip šiemet vykdomas Savivaldybės biudžetas?
2010 m. suformuotas labai įtemptas biudžetas. Planuota surinkti 210,9 mln. Lt pajamų, tačiau tiek lėšų neužtikrina visų Savivaldybės programų ir įstaigų išlaikymo poreikių. Biudžetinės įstaigos šiemet nemokės AB „Panevėžio energija“ už patalpų šildymą 2010 metais. Savivaldybėje imtasi priemonių, jog būtų sutaupytos bent vieno mėnesio darbo užmokesčio išlaidų apimtys. Per septynis šių metų mėnesius biudžetas gavo 132,6 mln. Lt pajamų. Tai 6,3 mln. Lt mažiau nei planuota. Biudžeto pajamos, susijusios su turtu, surenkamos gerai, nes ekonominė situacija iš esmės nepakeitė apmokestinimo bazės. Biudžeto problemos atspindi žmonių problemas. Jos susijusios su gyventojų pajamų sumažėjimu dėl nedarbo. Nesurenkame 5,8 mln. Lt planuoto gyventojų pajamų mokesčio. Svarbiausiu Savivaldybės tikslu išlieka darbo vietų kūrimo skatinimas. Situacija šiek tiek geresnė nei pernai (2009 m. tuo pačiu laiku nebuvo surinkta 11,3 mln. Lt), tačiau sudėtinga. Galime užtikrinti, kad bus rasti sprendimai dėl svarbiausių Savivaldybės pareigų miesto bendruomenei finansavimo. Ieškome, kokių išlaidų galėtume atsisakyti, kokias veiklas atlikti efektyviau. Pavyko stabilizuoti Savivaldybės skolas. 2010 m. prasidėjo su 82,5 mln.Lt kreditoriniu įsiskolinimu - šiemet rugpjūčio 1 d. jis sumažėjo iki 73,9 mln. Lt. Šildymas įsiskolinimus vėl padidins, tačiau sieksime, kad bendra skola neviršytų metų pradžios lygio. Per 2009 metus Savivaldybės įsiskolinimai buvo išaugę 28,4 mln. Lt.
Pastaruoju metu Savivaldybei tenka nagrinėti klausimus, kurie reikalauja iš atskirų įmonių imtis aplinkosauginių priemonių. Ar tai ne per brangu verslui ?
Verslas ir gyventojai mieste visada yra ir bus kaimynai, taigi turi būti laikomasi geros kaimynystės principų. Panevėžio kompaktiškumas to reikalauja ypač. Kai kurios problemos yra ilgalaikės – pvz., UAB „Panevėžio ketus“ išmetamų dūmų keliama oro tarša yra fiksuota daugiau kaip prieš dvidešimt metų, bet problema iki galo taip ir neišspręsta. Kaimynystėje įsikūrusių įmonių reikalavimu ją tenka nagrinėti iš naujo ir dėl aplinkiniams sukeliamos žalos sveikatai bei darbingumui, ir dėl kitų įmonių patiriamų nuostolių. Gamtos apsauga išties kainuoja, bet dar didesnė žmonių sveikatos kaina. Dažniausiai problemos išsprendžiamos geranoriškai, bet kartais Savivaldybei tenka būti arbitru ir pasinaudoti teisės aktų suteiktais įgaliojimais. Jeigu sSvivaldybės sprendimas nepalankus, jis gali sukelti verslo rūstybę. Bet kas verslas būtų be žmonių – darbuotojų ir pirkėjų? Manau, jog tiesiog reikia įsivaizduoti save neišsimiegančio ar neturinčio kuo kvėpuoti žmogaus vietoje, ir sprendimai atsiras.
