Savivaldybės mero pavaduotoja Gema Umbrasienė
Apie Panevėžio miesto investicinės aplinkos naujienas kalbamės su Panevėžio miesto mero pavaduotoja GEMA UMBRASIENE.
Darbai Panevėžio pramonės parke priartėjo prie pabaigos. Potencialiems investuotojams bus užtikrintas visų būtiniausių infrastruktūrinių paslaugų teikimas. Vykdome pirmuosius parko galimybių ir pranašumų viešinimo darbus, tęsiame pradėtas derybas. Žinau, jog panevėžiečiai nekantriai laukia pirmųjų rezultatų Deja, laikmetis toks, jog potencialūs investuotojai turi labai atsakingai priimti sprendimą, ar investuoti ir plėstis apskritai, ir tik teigiamai apsisprendus – kur tai daryti. Vien Lietuvoje savo paslaugas siūlo per dešimt konkuruojančių pramoninių zonų, todėl džiaugiamės kiekvienomis nenutrūkusiomis derybomis ir kiekvienu apsisprendimu.
Jau parengta pramonės parko rinkodaros strategija ir pateikta paraiška gauti ES lėšų parko marketingo ir rinkodaros priemonių įgyvendinimui. Tai labai svarbus darbas, nes tarptautinis marketingas daug kainuoja, o jis parkui būtinas.
Tvarkome Janonio gatvę, kuri iš esmės yra pramonės parko arterija, užtikrinanti puikią jo logistinę poziciją. Janonio gatvės tąsą laikome ir vienu svarbiausių 2011 metų investiciniu darbu.
Pradėjome svarstyti klausimą, galintį padaryti didelę įtaką Panevėžio parko patrauklumui ir konkurencingumui, o tai reiškia – ir darbo vietų sukūrimui. Lietuva kol kas nėra išnaudojusi visos galimos Laisvų ekonominių zonų (LEZ) teritorijų plėtros. 1996 m. Kauno LEZ įstatyme yra numatyta 1000 ha teritorija, o išnaudota tik 534 ha. Nepanaudoti ha gali būti perkelti į kitas vietas. LEZ teritorijos plėtra viešuose pramonės parkuose nekeistų valstybės pagalbos schemų, suderintų su ES, todėl yra reali.
LEZ siūlomos pelno mokesčio lengvatos tikrai padidintų parko patrauklumą, ir tai jau supratome iš preliminarių pokalbių su potencialiais investuotojais: įmonės, investuojančios daugiau kaip 1 milijoną eurų, pirmuosius šešis ataskaitinius laikotarpius nemokėtų pelno mokesčio, o kitus dešimt ataskaitinių laikotarpių mokėtų tik 50% Lietuvos įmonių pelno mokesčio. Taip pat LEZ nemokamas nekilnojamojo turto mokestis. Toks sprendimas neturėtų blogos įtakos Savivaldybės biudžetui, nes jis formuojamas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o nekilnojamojo turto mokestis sudaro labai nedidelę biudžeto dalį. Be to, jam Panevėžio pramonės parke taip pat numatytos lengvatos.
Neramina šioje situacijoje neaiškumas dėl valdymo efektyvumo ir savarankiškumo Panevėžio pramonės parkui būnant LEZ sudėtyje. Mūsų siekiamybė – suderinti LEZ statusą, išsaugant pavadinime Panevėžio vardą, turėti savarankišką valdymą ir apsaugoti savivaldybės investicijas. Kiek tai realu, parodys diskusijos su politikais, ekonominiais-socialiniais partneriais, LR ūkio ministerija.



