Liepos viduryje sukaks simbolinis šimtas dienų, kai miestui vadovauja naujoji valdančioji dauguma. Ta proga – pokalbis su Panevėžio miesto meru Povilu Vadopolu.

Gerbiamas mere, naujosios komandos veržlumu ir jaunatvišku darbštumu jau pasidžiaugėme. Kas geresnio įvyko per šimtą dienų ir kokios didžiausios problemos?

Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse norisi vardyti tik geras naujienas. Pavyzdžiui, tai, kad mieste rudeniop vyks šaunūs renginiai – tarptautinės dviratininkų lenktynės “Baltic Chain Tour”, o su Panevėžio gimtadieniu sutaps ir Europos vyrų krepšinio čempionatas. Atsirado vilties, jog pavyks dviračių lenktynėms paremontuoti trasas centrinėse gatvėse. Tikėkimės, varžybos baigsis be sportininkų traumų. Tačiau jau dabar aišku, kad šiemet neišasfaltuosime visų numatytų žvyruotų gatvių. Greičiausiai pavyks sujungti Projektuotojų g. su Alanto g., bet šios eksploatuoti dar negalėsime. Tam reikia nemenkų papildomų lėšų. Ir gyventojų kantrybės - patikėkite, darome, ką galime.

Smagu, kad mieste yra vaikų! Malonu, kad mažyliai tilpo vasarą dirbančiuose lopšeliuose – darželiuose ir dar vietų liko. Bet blogai, kad dėl rangovų bylinėjimosi įstrigo seniai pradėti darželių renovavimo darbai. Apmaudu po pusantrų metų grįžus į mero pareigas atrasti visus investicinius projektus tokius, kokius palikau. Pavyko pradėti tik K.Paltaroko gimnazijos renovavimą, kuriuo, beje, pats ir rūpinausi – inicijavau perprojektavimą, išsaugant autentišką architektūrą. Sunku apie tai kalbėti, bet jaučiu pareigą informuoti panevėžiečius.

Lietuvoje pastaruoju metu įstatymai priimami atsižvelgiant į nesąžiningų valdininkų norą pasišildyti rankas projektų pinigais. Kaip tai sunkina darbą korupcijos apraiškų netoleruojančioje Savivaldybėje?

Panevėžyje prieš kelerius metus būta korupcijos įtarimų, tai visi žinome. Nesėkmingai stengtasi į voratinklį be kaltės įpainioti net mane. Po garsiųjų STT vizitų į Savivaldybę administracijos darbuotojai dirba atsakingiau, bet lėtesniu tempu. Be teisininkų konsultacijų - nė žingsnio. Deja, kai kurie įstatymų punktai traktuojami dviprasmiškai. Tai sukelia bevaises diskusijas, atsiranda terpė teisinių klausimų politizavimui. Dėl panašių priežasčių nepateisinamai ilgai užtruko ir žvyruotų gatvių techninio projekto derinimas.

Nemalonu, bet Tarybos opozicija kartais sąmoningai žlugdo projektus, nepagrįstais skundais užverčia prokurorus, Valstybinę etikos ir procedūrų komisiją. Reikia pagaliau imtis pozityvių darbų. Iš piršto laužtais skundais vienybės nesukursi, populiarumo nepelnysi, miesto problemų neišspręsi.

Rytoj Valstybės diena. Meras kvies panevėžiečius kartu giedoti Tautišką giesmę. Kaip manote, ar visi Tarybos nariai ateis iškelti Trispalvę ir kartu švęsti valstybinę šventę?

Noriu tuo tikėti. Turiu vilties, kad ir „hiperaktyvieji“ opozicijos nariai susipras, jog mažos šalies stiprybė - vienybėje. Valstybės diena – puiki proga prisiminti Lietuvos istoriją, džiaugtis, kad esame laisvi, nepriklausomi. Kad turime galimybę sukurti tokią valstybę ir miestą, iš kurių nesinorėtų bėgti gyventi svetur. Istorija moko: gerokai didesnės valstybės žlugo dėl piliečių susiskaldymo ir vaidų. Todėl Vincas Kudirka „Tautiškos giesmės“ žodžiais kviečia: “Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“ 

Tai, kas žydi, duoda vaisių. Linkiu kiekvienam iš mūsų subrandinti pilietinės stiprybės vaisius.

Nepamirškime, valstybė prasideda kiekvieno mūsų širdyje.