Panevėžyje vėl kilo diskusijų dėl Šv. Zitos g. 18 namo, kuriame gyveno rašytoja, visuomenininkė G.Petkevičaitė-Bitė. Apie tai - pokalbis su Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja JANINA GAIDŽIŪNAITE.

Šiemet Panevėžyje iškilmingai paminėtas G.Petkevičaitės-Bitės 150 metų jubiliejus. Ta proga rašytojai suteiktas Panevėžio garbės pilietės vardas, mieste vyko nemažai renginių. Tačiau išlieka aktuali problema dėl Šv. Zitos gatvės namo, kuriame 16 metų, iki mirties, gyveno G.Petkevičaitė-Bitė.   
 
Žinau šią problemą. Ir tęsiasi ji ne vienus metus. Manau, pagaliau turėtume apsispręsti, ką daryti su šiuo namu.

Bitės memorialinis muziejus Šv. Zitos g. 18, viename iš 4 butų, įkurtas dar 1969 metais. 1970-aisiais patalpos perplanuotos, 1979-aisiais - remontuotos. Daugiau kaip 300 kv. m pastate muziejus užima daugiau kaip 137 kv. m.  Likęs plotas – 3 gyvenami butai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ketinta muziejui skirti visą pastatą, todėl namo gyventojams neleista jo privatizuoti. Tačiau 2005 metais gyventojai kreipėsi į teismą ir gavo leidimą privatizuoti butus. 2006 metais Savivaldybė nusprendė leisti privatizuoti muziejaus patalpas, bet atsižvelgus į tuometę visuomenės nuomonę to atsisakyta.

2007-aisiais muziejaus būklė jau buvo apgailėtina. Lietuvos muziejų ekspertai konstatavo, kad tokios būklės jis negali būti eksploatuojamas, ir pasiūlė uždaryti, autentiškus eksponatus perkeliant į Kraštotyros muziejų. Tai ir padaryta. Patalpos perduotos asociacijai „Bitės namai“. Ši įsipareigojo ten vykdyti kultūrinę ir edukacinę veiklą.

Ką Savivaldybės administracija siūlys miesto Tarybai?

Parengti Bitės memorialinio muziejaus perspektyvas Savivaldybės administraciją įpareigojo Kultūros ir meno komitetas.

Baigiame rengti Tarybos sprendimo projektas Šv. Zitos g. 18 įkurti Bitės namus – kultūrinių, socialinių ir pilietinių iniciatyvų centrą.

Dabar namas avarinis, veikla čia neįmanoma. Kadangi įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, prieš remontuojant būtina atlikti įvairius tyrimus, parengti techninį projektą ir tik tada jį įgyvendinti. Tačiau tai padaryti sudėtinga, nes Savivaldybė nėra vienintelė pastato savininkė. Todėl jei būtų apsispręsta čia įkurti Bitės muziejų, pirmiausia reikėtų iš gyventojų išpirkti butus.

Tad Tarybos nariai šią problemą turėtų įvertinti įvairiais aspektais – ar miestui reikia dar vieno kultūros objekto (juolab kad yra muziejus Bitės gimtinėje – Puziniškyje), ar būtume pajėgūs finansuoti jo tyrimus, rekonstrukciją ir išlaikymą, išpirkti gyventojų butus.    

Koks principinis sprendimas bus priimtas dėl šių itin problemiškų patalpų ateities – paaiškės Tarybos posėdyje.