NAUJIENOS

Prie Panevėžio Kraštotyros muziejaus atidengta skulptūrinė kompozicija, skirta notarų Jono ir Algirdo Moigių atminimui. Skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurtas kūrinys primena šioje vietoje XX amžiaus pradžioje stovėjusią Jono Moigio notaro kontorą ir pasakoja apie šeimą, palikusią ryškų pėdsaką Panevėžio visuomeniniame, kultūriniame ir profesiniame gyvenime.

„Miesto tapatybę kuria ne tik pastatai ar datos – ją kuria žmonės ir vertybės, kurias jie palieka. Jono ir Algirdo Moigių istorija Panevėžyje kalba apie profesinę atsakomybę, pilietiškumą ir rūpestį savo miestu, o Jono Moigio vardas neatsiejamas ir nuo mūsų muziejaus pradžios. Todėl svarbu šią atmintį ne tik saugoti archyvuose ar ekspozicijose, bet ir grąžinti į miesto erdves. Šis kūrinys leis Moigių istoriją atrasti tiems, kurie jos dar nežino, ir primins, kad Panevėžio istorija yra gyva tol, kol ją pasakojame ir perduodame toliau“, – sako Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

Skulptūroje atkurtas istorinis pastatas

Skulptūrinėje kompozicijoje atkurtas istorinis medinis pastatas, kuriame XX amžiaus pradžioje veikė Jono Moigio notaro kontora. Po jo mirties 1933 m. kontorą perėmė sūnus Algirdas, taip pat pasirinkęs notaro profesiją.

Kompozicija sukurta remiantis išlikusiomis senomis kontoros pastato nuotraukomis. Ant skulptūros pateikiamas užrašas lietuvių ir anglų kalbomis bei Brailio raštu, nurodantis, kad šioje vietoje veikė tėvo ir sūnaus – Lietuvos notarų Jono ir Algirdo Moigių – kontora. Iniciatyvos įamžinti notarų atminimą ėmėsi Lietuvos notarų rūmai.

Skulptūros autorius Gediminas Piekuras savo darbu siekė atkurti istorinio pastato vaizdą ir šiandienos praeiviams – net ir tiems, kurie neužeina į muziejų, biblioteką ar archyvą, – priminti, kur gyveno bei dirbo žmonės, palikę ryškų pėdsaką Panevėžio istorijoje.

Moigių istorijoje – Panevėžio muziejaus pradžia

Jonas Moigis (1867–1933) buvo teisininkas, notaras ir visuomenės veikėjas. Į Panevėžį grįžęs 1921 m., jis dirbo apskrities valdybos teisiniu konsultantu, vėliau tapo miesto notaru. J. Moigis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rūpinosi labdara, buvo renkamas į Panevėžio miesto tarybą.

Jis buvo vienas iš Panevėžio muziejaus steigimo iniciatorių, domėjosi krašto istorija ir besikuriančiam muziejui perdavė dalį savo sukauptos kolekcijos. Steigiamasis muziejaus susirinkimas vyko būtent Jono Moigio notarinėje kontoroje. Už teisingumą ir pagarbą žmonėms panevėžiečiai jį vadino „vaikščiojančiu teisingumu“.

Sūnus Algirdas (1895–1959) tęsė tėvo profesinį kelią – po Jono Moigio mirties perėmė jo notaro kontorą.

Moigių namai saugo šeimos istoriją

Šiandien Panevėžio kraštotyros muziejus įsikūręs buvusiuose Moigių namuose – XIX amžiaus pabaigoje pastatytame pastatų komplekse Vasario 16-osios gatvėje. Šioje vietoje gyveno gydytojas Tadas Anupras Moigis ir jo sūnus Jonas, o XX amžiaus pradžioje čia kurį laiką gyveno ir rašytojas Jonas Biliūnas su būsima žmona Julija Janulaityte.

Moigių šeimos palikimas saugomas ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštyne – jame išlikę šeimos dokumentai, fotografijos, korespondencija ir kita istorinė medžiaga. Naujoji skulptūrinė kompozicija Moigių šeimos istoriją iš muziejaus ir archyvų pratęsia viešojoje miesto erdvėje – ten, kur ši istorija iš tikrųjų vyko.

Skulptūra atidengta Panevėžio kraštotyros muziejaus teritorijoje, Vasario 16-osios g. 23.

Komunikacijos skyrius