LR aplinkos ministro įsakymu Panevėžio miesto savivaldybei skirta beveik 1,59 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama Molainių buvusiems filtracijos laukams rekultivuoti. Projektui įgyvendinti iš miesto biudžeto bus skirta per 82 tūkst. Lt.

„Įgyvendinant projektą bus išvalyta užteršta buvusių filtracijos laukų 62,3 ha teritorija ir joje pasodintas miškas. Tad gyventojus ne tik apsaugosime nuo neigiamo užterštos  teritorijos poveikio, bet ir mieste turėsime dar viena žaliąją zoną“, - teigia Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.  

Molainių filtracijos laukus kaip nuotekų biologinio valymo įrenginį nuo 1961-1963 iki 1979 metų naudojo UAB „Aukštaitijos vandenys“. Tuo metu Panevėžyje buitinių ir pramoninių nuotekų tinklai buvo bendri. Į Molainių filtracijos laukus buvo pumpuojamos miesto gyventojų buitinės nuotekos iš Savitiškio siurblinės ir Panevėžio miesto įmonių (AB „Ekranas“, AB „Metalistas“, AB „Lietkabelis“, Autokompresorių ir Tiksliosios mechanikos gamyklos, AB „Elektrotechnika“) nutekamieji vandenys, kurių sudėtyje buvo sunkiųjų metalų. Šios įmonės neturėjo savo gamybinių nuotekų valymo įrenginių, dabar iš jų trys (Tiksliosios mechanikos gamykla, „Elektrotechnika“, „Ekranas“) yra bankrutavusios ar likviduotos.

Rengdamasi įgyvendinti Molainių buvusių filtracijos laukų rekultivavimo projektą Savivaldybė užsakė grunto ir gruntinio vandens detalius ekogeologinius tyrimus, parengė užterštos teritorijos tvarkymo planą. Tyrimai parodė, kad filtracijos laukuose žymiai viršijama leistina tarša sunkiaisiais metalais – kadmiu, variu, nikeliu, chromu ir cinku. Teritorijos paviršiuje susikaupusio dumblo užterštumo kadmiu normos viršijamos iki 160 kartų, variu - apie 16 kartų. Viršijama ir tarša  nikeliu, chromu ir cinku. Taip pat konstatuotas ir užterštumas naftos produktais. 

Molainių buvusių filtracijos laukų rekultivavimo projektas turėtų būti įgyvendintas iki  2013 metų spalio mėnesio.

Ryšių su visuomene skyrius