Kalbėta apie aktualiausias vandentvarkos ūkio problemas. Dabar Lietuvoje yra 47 miestų vandentvarkos įmonės, dauguma jų dirba nuostolingai. Centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu, kuriam naudojami požeminiai vandenys, aprūpinami du trečdaliai šalies gyventojų. Nors šis vanduo yra palyginti švarus, tačiau jo kokybė atskirose vietovėse skiriasi. Kita labai opi problema – nitratais užterštas daugelio šachtinių šulinių vanduo. Kad visi ne tik miesto, bet ir kaimo gyventojai būtų aprūpinami geros kokybės vandeniu, į vandens ūkį reikia investuoti apie 300 mln. eurų, o Europos standartus atitinkančiai nuotėkų surinkimo ir valymo sistemai sukurti – apie 600 mln. eurų.
Pagrindinė pasitarimo tema – vandentvarkos ūkio pertvarka Nemuno vidurupio baseine, į kurį patenka 12 savivaldybių: Panevėžio miesto ir rajono, Jurbarko, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Kelmės, Marijampolės, Radviliškio, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio.  Tai pirmasis vandentvarkos ūkio reformai skirtas projektas, kuris bus teikiamas Europos Komisijai.
Pagal Sanglaudos fondo panaudojimo taisykles, mažiausia investicinio projekto vertė – 10 mln. eurų. Taigi mažesnės savivaldybės ar jų grupės tokio atskiro projekto neįstengtų pateikti. Yra keli būdai savivaldybėms jungtis – kurti bendrą įmonę arba pagal rajonų, arba pagal apskričių, arba pagal baseino ribas. Diskutuodami miestų ir rajonų merai šiuo požiūriu išsakė skirtingas nuomones. Aplinkos ministerija siūlo jungtis pagal baseino ribas, nes šį būdą, pasak ministro A. Kundroto, diktuoja ekonominė logika.
Panevėžio miesto meras V. Matuzas pateikė atliktą analizę, įrodančią kad jungimasis pagal baseinus ( jų būtų 5) gana tolygiai paskirsto investicijų naštą vienam gyventojui, tačiau dėl ekonominio išsivystymo netolygumų formuojamas Nemuno vidurupio baseinas pastebimai atsilieka pagal perkamąją galią. Yra galimybė jungtis 10 apskričių pagrindu, bet tada dėl skirtingo gyventojų mokumo jiems tektų nevienoda investicijų našta, be to, nebūtų pakankamos bazės finansuoti investicijas. Tokiu būdu sukuriamos kelios stipresnės, kelios vidutinės bendrovės, tačiau lieka keletas žymiai silpnesnių, o ypač kritiška situacija Marijampolės ir Šiaulių apskrityse.
„Suprantu ministro poziciją, kad jis mąsto valstybiškai, – sako V. Matuzas, -  tačiau aš įsitikinęs, kad Panevėžio miesto taryba neturėtų priimti sprendimų, dėl kurių būtume priversti kelti mokesčius už vandenį visam pagal baseiną suformuotam regionui ir taip padėti prasčiau gyvenančioms savivaldybėms Panevėžio miesto gyventojų sąskaita“. Todėl Panevėžio savivaldybės meras siūlo savivaldybių vandens įmones jungti pagal apskričių pjūvį. Šitaip bus sėkmingiau įgyvendinamas ir Panevėžio miesto strateginis vystymosi planas, pagal kurį Panevėžys turi tapti Aukštaitijos sostine.
Be to, Panevėžio savivaldybės vandens tiekimo įmonė UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra pateikusi vandens valymo įrenginių techninę dokumentaciją vandentvarkos projektui, kurio pirmojo etapo vertė siekia 10,2 mln. eurų,  projektas jau įgyvendinamas, o viso projekto vertė - 29 mln. eurų. Pasak V. Matuzo, Panevėžio savivaldybė ir savarankiškai gali įgyvendinti projektą.
Kadangi savivaldybių merų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, todėl pasitarimo metu galutinis sprendimas nebuvo priimtas.