2003 - 2011 m. naujienų archyvas

Socialinė apsauga – viena labiausiai pažeidžiamų ir komplikuotų šalies funkcionavimo sričių, kuriai gerinti itin daug dėmesio skiria tiek mūsų valstybės, tiek mūsų miesto vadovai.

Socialinė apsauga ir rūpyba – vienas Panevėžio miesto savivaldybės darbo prioritetų. Nuolat ieškoma ir randama galimybių sėkmingai vykdyti socialinės paramos programas. Pernai socialinę paramą gavo apie 18,5 tūkstančio miestiečių šeimų (2002-aisiais - apie 17,6 tūkst.).
Parama buvo teikiama įvairiomis formomis: be socialinių išmokų ir kompensacijų už šildymą, šaltą ir karštą vandenį, kietąjį kurą, buvo skiriamos vienkartinės pašalpos, nemokamas maitinimas, tradiciniai Velykų ir Kalėdų maisto produktų paketai, teikiamos pirties paslaugos. Prioritetinė socialinės paramos kryptis – socialinių paslaugų teikimas neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims, siekiant sudaryti jiems galimybę kuo ilgiau likti savo namuose ir atsisakyti gana brangių stacionarinių paslaugų (t.y. apgyvendinimo senelių globos namuose). Pagalbos namie tarnyba teikė ne tik namų ūkio ruošos, buto remonto, kuro paruošimo, bet ir slaugos paslaugas. Šios tarnybos darbuotojai sėkmingai teikė ir skubią socialinę pagalbą.

2003 metais lankomosios priežiūros darbuotojai (15 iš darbo biržos bei 7 Socialinės paramos skyriaus) suteikė paslaugų namuose 186 asmenims.

Ieškant pigesnių stacionarių paslaugų teikimo būdų, perkamos socialinės paslaugos iš Slaugos ligoninės ir nevyriausybinių organizacijų, pavyzdžiui, ,,Vilties“ namų, integruotų socialinių paslaugų centro. Teikiant paslaugas sėkmingai dalyvauja bedarbiai: pernai viešuosius darbus dirbo 119 bedarbių ir suteikė įvairių socialinių paslaugų 478 asmenims.

Vykdant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, Panevėžyje atskirtos socialinų paslaugų teikimo ir jų administravimo funkcijos. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius perėmė socialinių įstaigų veiklos koordinavimą ir kontrolę, o vasarį pradėjęs veikti Socialinės paramos centras teikia gyventojams socialines paslaugas namie, išduoda įvairias pažymas, apskaičiuoja ir moka visas socialines išmokas (socialines pašalpas, šalpos pensijas, vienkartines pašalpas), skirsto nemokamo maitinimo talonus, aprūpina kompensacine technika, teikia specialiąsias transporto paslaugas bei paslaugas namie, atlieka kitus darbus.

Kadangi Socialinės paramos centre nebuvo galimybių įkurti papildomų etatų, šiemet paslaugų apimčių didinti neketinama. Tiesa, darbo padaugėjo, ypač šį mėnesį įsigaliojus Piniginės socialinės paramos ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymų naujovėms. Preliminariais duomenimis, mieste maždaug 20 proc. padaugės paramos gavėjų.

Kita problema – pačių paramos gavėjų nenoras įsiklausyti į pagal šalies įstatymus dirbančių centro darbuotojų teikiamas rekomendacijas. Pavyzdžiui, daug diskusijų miesto ir respublikinėje žiniasklaidoje sukėlė viena centro globotinių I grupės visiškos negalios invalidė Rita Ažubalienė. Ji ne kartą kreipėsi, prašydama suteikti socialines paslaugas namie skiriant nuolatinį socialinį darbuotoją.

Neįgaliems žmonėms pagalbos namie paslaugų teikimą reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas „Dėl metodinės medžiagos socialinių paslaugų namuose organizavimui patvirtinimo”. Šiuo įsakymu nustatyti lankomosios priežiūros darbuotojo darbo krūvio normatyvai. Valandų skaičius vienam paslaugų gavėjui priklauso nuo asmens savarankiškumo įvertinimo pakopos. Jei asmuo visiškai nesavarankiškas, jam aptarnauti skiriama 18-20 valandų per savaitę.

R.Ažubalienės prašymu pagal viešųjų darbų programą buvo įdarbinta Socialinės paramos skyriuje lankomosios priežiūros darbuotoja, kuri maksimalų laiką - 180 kalendorinių dienų - teikė nemokamas socialines paslaugas namie ir R.Ažubalienės šeimai. Pasibaigus sutarčiai su šia darbuotoja, R.Ažubalienė atsisakė Socialinės paramos skyriaus siūlomų paslaugų, nes kitos darbuotojos moters netenkina. Priimti R.Ažubalienės pageidaujamos slaugytojos nuolatiniam darbui nėra finansinių galimybių, be to, nėra laisvų etatų.

R.Ažubalienei ne sykį siūlyta jos problemos sprendimų būdų. Vienas jų - susirasti ir įsiteisinti rūpintoją (jei pritartų teismas, ja galėtų tapti ir iki šiol R.Ažubalienę prižiūrėjusi moteris). Jam būtų mokama slaugos pašalpa už I grupės visiškos negalės invalido nuo vaikystės slaugą. Be to, globa galėtų būti įsteigta ir šios neįgaliosios mažamečiam sūnui, už kurio priežiūrą irgi būtų skiriamos lėšos. Blogiausiu atveju galėtume pasiūlyti apsigyventi pensione. Pagal įstatymus, visą parą prižiūrėtas neįgalus asmuo gali būti tik šiose įstaigose. Manome, kad iš kelių pasiūlytų variantų R.Ažubalienė tikrai galėtų pasirinkti priimtiniausią.

Norėtųsi užsiminti ir apie dar vieną nesusikalbėjimo faktą ir pretenzijų Socialinės paramos skyriui bei centrui nepagrįstumą. Ne kartą į darbuotojus kreipėsi ir I grupės invalidė J.Masiliūnienė, turinti 30 metų visiškos negalios dukterį. Ši moteris ne sykį keitė nuostatas dukros globos atžvilgiu: tai pareikšdavo norą pati būti globėja, tai atsisakydavo globos, pasirinkdavo ir vėl atsisakydavo kitų globėjų, mat ne kartą reiškė nepasitenkinimą jais. Socialinės paramos skyriaus ir centro darbuotojai visada atsižvelgdavo į jos pageidavimus, kiek tai leidžia šalies įstatyminė bazė. Paskutinis J.Masiliūnienės prašymas – apgyvendinti dukterį „Vilties“ namuose. Spaudoje moteris teigė pasipiktinusi, nes esą valdininkai atsisakę apgyvendinti dukrą šioje įstaigoje. Norėtume dar kartą priminti įstatymus. Pirma, tokius prašymus turi pateikti patys globėjai. Kadangi šiuo metu šios teisės priklauso J.Masiliūnienės giminaitei, ši ir turėjo tai padaryti. Tai ir bandėme paaiškinti J.Masiliūnienei. Kita vertus, pagal apgyvendinimo „Vilties“ namuose taisykles, jei nereikalingas Savivaldybės finansavimas, o taip tvirtina J.Masiliūnienė, į mus ir nereikia kreiptis.

Šiuo metu Socialinės paramos skyrius gavo „Vilties“ namų raštą, kuriuo informuojama apie tai, kad ši įstaiga apsiima būti J.Masiliūnienės dukters globėjais ir įsipareigoja teikti jai būtiniausias paslaugas.

Regis, konflikto nebeliko. Vis dėlto manytume, kad jo irgi galėjo nebūti. Problemos sprendimas ir išeičių ieškojimas turėtų būti ne vienos, o abiejų suinteresuotų pusių darbas. Tik įsiklausę ir supratę vieni kitus pasieksime geresnių rezultatų.

Viktoras Michailovas
Socialinės paramos skyriaus vedėjas

Literatūra, muzika, dailė ir kiti menai daug reiškia, kai rūpinamės miesto dvasia. 2004 metais Panevėžyje pradėjo veikti individualių menininkų projektų finansavimo programa. Šios programos tikslas – iš dalies paremti grožinės, vaikų, humanitarinės mokslinės literatūros, meno ir kultūros paveldo leidinius, kūrybinius simpoziumus, menininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, muzikinius kūrinius bei jų įrašų leidybą, vaizduojamojo meno kūrinius ir kitus meninius projektus. Miestas įvardijo savo prioritetus: miesto istorijos ir tradicijų išryškinimas, naujų formų ir erdvių paieška, kultūros ryšių ir mainų skatinimas.

Šiemet Jūs pirmą kartą turite galimybę 2003 metais sumokėto pajamų mokesčio dalimi (iki 2 proc.) paremti kurią nors pasirinktą organizaciją, galinčią būti paramos gavėju. Mes tikimės, kad Jūs taip pat nusiteikę prisidėti prie miesto istorijos ir tradicijų sklaidos, meno bei kultūros puoselėjimo.

Kad taptumėte meno rėmėjais, Jums nereikia jokių papildomų materialinių išlaidų. Tiesiog Jums reikia užpildyti bei iki 2004 m. gegužės 1d. Panevėžio mokesčių inspekcijai pateikti nustatytos formos prašymą ir nurodyti, kad Panevėžio miesto savivaldybei Jūs skiriate iki 2 proc. 2003 metais sumokėto pajamų mokesčio. Prašymus bus galima patikslinti iki liepos 1 dienos.

Kviečiame visus prisidėti prie bendro tikslo. Neabejojame, kad mieste yra daug įmonių, organizacijų bei fondų, kurie neabejingi menui ir kuriems svarbus mūsų miesto įvaizdis. Šios programos rėmimas įmonėms galėtų turėti ir ekonominės naudos. 2003 m. spalio 14 d. išleistas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V.Matkevičiaus įsakymas dėl viešųjų pirkimų, kuris nustato, kad vykdant Savivaldybės viešuosius pirkimus atviro konkurso būdu ir esant vienodiems rodikliams, numatoma pirmenybę suteikti konkurso dalyviui, kuris per pastaruosius dvejus metus yra parėmęs Panevėžio kultūros ir meno projektus, socialinės paskirties įstaigų programas.

Pateikiame įstaigos, kuri turi teisę gauti paramą, rekvizitus:
Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Istaigos kodas 8872461
AB Bankas „Hansabankas“
Banko kodas 73000
a/s LT 137300010035091609

Loreta Krasauskienė
Kultūros ir meno skyriaus vedėja

Gyventojams žinotina

Panevėžio miesto savivaldybės priimamajame gyventojus priims: balandžio 7 d. nuo 14 iki 17 val. Savivaldybės mero pavaduotojas P.Luomanas; balandžio 8 d. nuo 17 iki 18 val. Tarybos narys A.Garška. Registruojama telefonu 50 12 53.