Socialinių pašalpų ir kompensacijų už šildymą, karštą , šaltą vandenį taikymo naujovės
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms(vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (Valstybės žinios, 2003, Nr.73-3352) pakeitimus ir papildymus. Šis įstatymas reglamentuoja dviejų paramos rūšių - socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotėkoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos taikymą. Kadangi pakeitimai ir papildymai ruošti įvertinus gyventojų prašymus ir pastabas, tikimasi, kad paramą gaus daugiau žmonių.
Socialines pašalpos ir kompensacijos skiriamos vertinant asmens teisę į šias paramos rūšis ir jo nuosavybės teise turimą turtą. Iš esmės sąlygos, nustatančios asmens teisę į paramą, liko nekeistos. Įstatymo pakeitimai ir papildymai grąžino teisę gauti kompensacijas ir socialines pašalpas:
- dirbantiems ne visą darbo dieną pensininkams ir invalidams,
- tik užsiregistravusiems darbo biržoje ar dirbantiems mažiau kaip visą darbo dieną vaikams nuo 16 iki 18 metų,
- asmenims, slaugantiems (nepriklausomai nuo įrašo apie tai medicininės socialinės ekspertizės komisijos pažymoje) artimą savo ar sutuoktinio giminaitį,
- mažiau kaip šešis mėnesius darbo biržoje registruotiems bedarbiams, kai jiems baigtas mokymo pašalpos mokėjimas arba jie baigė dirbti viešuosius ar užimtumo fondo remiamus darbus.
Po pakeitimų teisę į piniginę paramą įgijo asmenys, kurie gauna vadinamąją ,,priešlaikinę pensiją“.
Teisė gauti socialinę pašalpą tik vaikams suteikta tais atvejais, kai nėra sudaryta teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartis arba jei vaiko (vaikų) išlaikymo teismas nėra priteisęs, taip pat jeigu vaikui (vaikams) nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir vaikui (vaikams) išlaikymo teismas nėra priteisęs. Kompensacija tokiais atvejais neskiriama.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus asmenų apskaitymo prie savivaldybių tvarką, nuo spalio mėnesio socialinė pašalpa asmenims, kurie nėra Panevėžio mieste deklaravę gyvenamosios vietos, bus skiriama, jei jie pateiks pažymą iš Panevėžio miesto migracijos skyriaus apie tai, kad asmuo yra apskaitytas prie Panevėžio miesto savivaldybės.
Svarbiausi įstatymo pakeitimai susiję su asmens nuosavybes teise turimo turto vertinimu, t. y. būsto normatyvu ir turto vertės normatyvo apskaičiavimu. Būsto normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) yra padidintas 10 kvadratinių metrų. Vietoj 50 kvadratinių metrų dabar bus 60. Nustatant būsto ir žemės sklypo vertės normatyvą bus atsižvelgiama į pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos arba gyvenamosios vietos vidutines nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertes. Šias vertes tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Iki įstatymo pakeitimo vertės buvo nustatomos vieną kartą per metus tik Lietuvos miestams, savivaldybių centrams ir rajonams (nebuvo vertinama atskirai miestelių ar kaimų) ir jos buvo nustatomos labai žemos, palyginti su Registų centro apskaičiuojamomis nekilnojamojo turto vertėmis.
Padidintas kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), kuris apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius (6075Lt) vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (4050Lt) kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025Lt) kiekvienam vaikui iki 18 metų. Iki pakeitimų 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (4050Lt) buvo kiekvienam sutuoktiniui. Pvz., keturių asmenų (dviejų vaikų, kurių vienam per 18 metų, ir tėvų) šeimos kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas vietoj 8100Lt bus 16200Lt. Pateikiame palyginamąją lentelę, iš kurios matyti, kiek padidėjo po įstatymo pakeitimų šeimų turto vertės normatyvai.
Pakeitus įstatymą sugriežtinta atsakomybė, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į piniginę socialinę paramą (pvz., buvo išregistruotas iš darbo biržos) arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti. Įstatymas numato, kad tada parama nebeteikiama ir skiriama iš naujo, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo) grąžina piniginėmis lėšomis neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą.
Visi išvardinti pakeitimai įsigaliojo nuo š. m. spalio 1d. Vadinasi, jie bus taikomi tiems, kurie kreipsis dėl socialinės pašalpos ar kompensacijos spalio mėnesį, nepriklausomai, ar ši parama bus skiriama dviems mėnesiams į priekį, ar už praėjusius du mėnesius. Skaičiuojant kompensacijas už spalio mėnesį, bus taikoma padidinta 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) karšto vandens norma.
Zita Sargautienė
Panevėžio socialinės paramos centro direktorė
