Daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimas
Daugiabučio namo savininkų bendrijos veikla prasideda nuo bendrijos steigimo ir įregistravimo.
Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, bendrijos steigimo iniciatoriais gali būti butų arba kitų patalpų savininkai, savivaldybės administracijos direktorius arba už namo priežiūrą atsakinga organizacija. Taigi, be oficialių įstaigų atstovų, bendrijos steigimu gali pasirūpinti patys butų savininkai, susivieniję į iniciatyvinę grupę.
Iniciatyvinė grupė pasirašo bendrijos steigimo sutartį, parengia daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatų projektą, numato bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkę ir datą, prieš dvi savaites viešai informuoja butų savininkus apie steigiamojo sisirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę. Susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja didesnė dalis savininkų.
Susirinkime sprendimai priimami dalyvaujančių savininkų balsų dauguma. Vadinasi, bendrija bus įsteigta, jei už tai balsuos 26 procentai savininkų.
Steigiamajame susirinkime tvirtinami bendrijos įstatai. Įstatų projektą ruošia iniciatyvinė grupė. Tai gana atsakingas darbas, nes įstatų kokybė turi įtakos produktyviam bendrijos ir jos valdymo organų darbui.
Be bendrų reikalavimų, išdėstytų Daugiabučių namų savininkų bendrijų pavyzdiniuose įstatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-15 įsakymu Nr.554, būtina atkreipti dėmesį į specifinius, kiekvienai bendrijai būdingus klausimus: valdymo organų sudėtis – renkama valdyba ar tik bendrijos pirmininkas, ar renkami įgaliotiniai ir kokie jų įgaliojimai; kontrolės organas – ar revizijos komisija, ar tik revizorius; įgaliojimų paskirstymas tarp susirinkimo, įgaliotinių, valdybos.
Daugelis naujai steigiamų bendrijų steigiamuosiuose susirinkimuose renka ir bendrijos buhalterį. Reikėtų atsiminti, kad bendrijos buhalteris nėra priskiriamas prie renkamų bendrijos valdymo organų. Bendrijos buhalteris - samdomas darbuotojas, už darbą gaunantis bendrijos susirinkime skirtą darbo užmokestį.
Steigiamajame daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkime savininkai, balsavę už bendrijos steigimą, tampa bendrijos nariais, o balsavę prieš, neišreiškę savo nuomonės arba nedalyvavę susirinkime bendrijos nariais gali tapti tik parašę bendrijos valdybai prašymą dėl priėmimo bendrijos nariu.
Nereikėtų bijoti, kad ne bendrijos nariai sudarys sunkumų prižiūrint namą, renkant lėšas ir sprendžiant kitus namo priežiūros klausimus. Civilinio kodekso 4-82 straipsnio 3 dalis įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus proporcingai savo daliai (priklausomai nuo buto naudingo ploto) apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai prisidėti prie lėšų, skiriamų namui atnaujinti, kaupimo.
Steigiamajame susirinkime įsteigus bendriją, įstatymas reikalauja ją registruoti Registrų centre. Tam būtina užpildyti nustatytos formos dokumentus, patvirtinti bendrijos įstatus pas notarą ir pateikti Registrų centrui. Visos šios procedūros nemažai kainuoja, todėl, kad suteiktų pagalbą besikuriančioms daugiabučių namų savininkų bendrijoms, miesto Taryba nusprendė registravimo išlaidas apmokėti iš bendrijų rėmimo fonde esamų lėšų.
Nors daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas reikalauja bendrijos valdymo organus rinkti tik įregistravus bendriją, tačiau Civilinis kodeksas nustato, kad juridinis asmuo (tokia yra daugiabučio namo savininkų bendrija) Registrų centre gali būti įregistruotas tik išrinkus jo valdymo organus. Vadovaujantis tuo, bendrijos steigiamajame susirinkime turi būti išrenkami ir bendrijos valdymo organai.
Ekonomikos ir turto valdymo skyrius
