Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo būdai
Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dauguma įsigijome butus daugiabučiuose namuose ir, peržengę savo buto slenkstį, nenorėjome matyti to, kas darosi už jo, nes buvome įpratę, kad visos problemos ir be mūsų bus kažkieno išspręstos. Tačiau pagal šalies įstatymus, kiekvienam būsto savininkui priklauso ne tik nuosavas butas - jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, mechaninė, elektros, sanitarinė ir kitokia įranga, tai yra bendrojo naudojimo objektai.
Todėl grįždami po darbo į namus ir pastebėję purvinas bei nesutvarkytas laiptines, nesandarius langus, kiaurą stogą, neturėtumėme kaltinti savęs arba valdžios dėl šios netvarkos, jeigu mes patys nieko nedarome tam, kad šios negerovės negadintų nuotaikos. Mūsų šalies įstatymai butų ir kitų patalpų savininkams ne tik suteikia teisę organizuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, tačiau ir įpareigoja tai daryti.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuota daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų valdymo ir priežiūros tvarka, pagal kurią patys butų ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.
Kodekso 4.83 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Taigi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai gali būti valdomi dviem būdais – įsteigus bendriją arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Jeigu neįsteigiama bendrija arba nesudaroma jungtinės veiklos sutartis, savivaldybė, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, skiria atitinkamą kvalifikaciją ir pajėgumus turintį bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris ir įpareigojamas rūpintis daugiabučio namo priežiūra.
Kuo skiriasi daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros būdai? Įsteigus daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudarius jungtinės veiklos sutartį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu savininkų bendrijos įstatuose arba jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.85 straipsnis). Vadinasi, namo valdyme dalyvauja visi butų ir kitų patalpų savininkai.
Savivaldybei paskyrus administratorių, bendrojo naudojimo objektų priežiūros klausimai gali būti sprendžiami administratoriaus nuožiūra arba atsiklausiant savininkų. Šiuo atveju iš dalies apribojamos butų savininkų teisės, nes dauguma problemų išsprendžiama jiems nedalyvaujant. Tačiau tai vienintelė išeitis, kad gyvenamajame name būtų užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos, nes paprastai administratorius skiriamas tuose namuose, kurių gyventojai labai neaktyvūs, neorganizuoti.
Būtina pažymėti, kad administratoriaus skyrimas yra laikinas reiškinys, nes paskirtas administratorius privalo kasmet kviesti į susirinkimą administruojamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir pateikti svarstyti klausimą dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo arba jungtinės veiklos sutarties pasirašymo.
Šiuo metu mieste yra 583 daugiabučių namų savininkų bendrijos, sudaryta 18 jungtinės veiklos sutarčių ir daugiau nei 250 daugiabučių namų skirti administratoriai.
Ekonomikos ir turto valdymo skyrius
