Daugelį metų atlyginimai beveik nesikeitė, nors ekonominė situacija šalyje nuolat kito. Todėl Vyriausybės skiriamos sąlyginai nedidelės lėšos darbuotojų užmokesčiui padidinti sukėlė nemalonių emocijų.

Ta proga norėtųsi kai ką paaiškinti, juolab kad žiniasklaidoje pasirodžiusios interpretacijos ne visada atitinka tiesą. Prieš trejus metus Panevėžio miesto savivaldybė, analizuodama biudžetinių kultūros ir meno įstaigų darbo užmokesčio struktūrą, išskyrė pagrindines įstaigų darbo apmokėjimo problemas:
1. Ypač maži teatrų bei koncertinių organizacijų artistų atlyginimai.
2. Kultūros ir meno įstaigų vadovų atlyginimai labai skirtingi ir ne visiškai atitinka jų darbo apimtis.
3. Kultūros ir meno įstaigų darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių, palyginti su kitų sričių specialistų.

Pagrindine problema buvo įvardyta teatrų bei koncertinių organizacijų artistų atlyginimai. 2005 ir 2006 metais nuosekliai, svarstant miesto biudžetą, buvo skiriama lėšų būtent šių darbuotojų atlyginimams didinti (vidutiniškai po 230 Lt). Tačiau reikia pripažinti, kad net ir dvejus metus palaipsniui kėlus teatrų bei koncertinių organizacijų artistų atlyginimus, jie vis dar yra mažiausi, palyginti su kitų kultūros įstaigų kūrybinių darbuotojų atlyginimais. Todėl problema išlieka aktuali.

2006 metų gegužės mėnesį Vyriausybės sprendimu 20 proc. padidintas visos šalies bibliotekų darbuotojų darbo užmokestis.

2006 m. pabaigoje Vyriausybė dar kartą atkreipė dėmesį į kultūros darbuotojų atlyginimus ir skyrė papildomą finansavimą.

Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, nuo šių metų spalio 1 dienos vidutiniškai 14 procentų buvo padidintas biudžetinių įstaigų, tarp jų - kultūros ir meno - darbuotojų tarnybinių atlyginimų fondas. Norėtume pabrėžti: nutarimu sudarytos sąlygos padidinti atlyginimus ne tik įstaigų vadovams, bet ir kitiems pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams (kompiuterių specialistams, buhalteriams, raštinės darbuotojams, darbininkams).

Visų Panevėžio miesto biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti iki metų pabaigos skirta 718,5 tūkst. Lt., iš jų kultūros ir meno įstaigoms – 118,4 tūkst. Lt.

Vyriausybės skirtos papildomos lėšos leido išspręsti ir kitą problemą - įstaigų vadovų atlyginimų skirtingų koeficientų. Įvertinusi vadovų darbo apimtis (valdomą ūkį, veiklos sudėtingumą, darbuotojų bei filialų skaičių), miesto Taryba patvirtino didesnius visų kultūros ir meno įstaigų vadovų koeficientus. Muzikinio teatro vadovo atlyginimo koeficientas nuo 15 padidintas iki 17, teatro „Menas“ vadovo – nuo 15,5 iki 17, Lėlių vežimo teatro vadovo – nuo 14 iki 17, Bendruomenių rūmų vadovės – nuo 13 iki 17, Savivaldybės viešosios bibliotekos vadovės – nuo 14 iki 16,8, pučiamųjų orkestro „Garsas“ vadovo – nuo 12,55 iki 16, Kraštotyros muziejaus vadovo – nuo 14 iki 15, Dailės galerijos vadovės – nuo 15,5 iki 16, kultūros centro „Panevėžio linelis“ vadovės – nuo 12,55 iki 15,5, kultūros centro „Garsas“ vadovės – nuo 15 iki 15,5, Fotografijos galerijos vadovės – nuo 12 iki 14. Tam iki metų pabaigos iš Vyriausybės skirtų 118,4 tūkst. Lt bus panaudota 9200 Lt.

Žinoma, vadovų darbo užmokestis netgi po naujų koeficientų nustatymo nėra didelis, palyginti su kitų sričių įstaigų vadovų koeficientais. Tačiau dar sudėtingesnė kultūros ir meno įstaigų kūrybinių darbuotojų, administracijos ir aptarnaujančio personalo apmokėjimo situacija. Daugumos įstaigų santykis tarp vadovo darbo užmokesčio ir kūrybinių darbuotojų (artistų, muziejininkų, bibliotekininkų) yra taisytinas (kai kurių įstaigų vadovų darbo užmokestis daugiau nei dvigubai didesnis).

Taryba vadovams galėjo nustatyti ir maksimalius koeficientus (kultūros ministro patvirtinti tarnybiniai atlyginimų koeficientai leidžia vidutiniškai dar padidinti apie 230 Lt), tačiau tai padaryti buvo galima tik kitų kultūros ir meno įstaigų darbuotojų sąskaita - mažiau lėšų liktų jų darbo užmokesčiui.

Todėl manome, kad nuo spalio mėnesio kiekvienos kultūros įstaigos, gavusios 14 proc. didesnį nei anksčiau darbo užmokesčio fondą, vadovas turėjo pasinaudoti teise savo nuožiūra, atsižvelgdamas į kvalifikaciją, išsilavinimą ir kt. kriterijus, didinti savo darbuotojų atlyginimus. Tam visos 9 kultūros įstaigos iki metų pabaigos gali panaudoti 109,2 tūkst. Lt.

Kelti darbuotojų atlyginimus vadovai turėtų ir dėl gana praktinių motyvų – ne vienas vadovas skundžiasi, kad dėl itin kuklių atlyginimų kultūros institucijos negali pritraukti nei aukšto lygio profesionalių muzikų, artistų, nei ekonomistų, nei finansininkų, nei vadybininkų, net technikų. Reikalavimai šiems specialistams yra specifiniai, o galimi pasiūlyti atlyginimai - žemiau šalies vidurkio.

Kultūros darbuotojų atlyginimai yra nemotyvuotai maži ir nebeatitinkantys ekonominių pragyvenimo sąlygų, tačiau tokios problemos – ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos. O kur dar kitos - pastatų remontas, įstaigų kompiuterizavimas, instrumentų įsigijimas, koncertinių salių kėdžių atnaujinimas ir daugelis kitų.

Problemų prisikaupė daug, ir jau vien todėl jos negali būti sprendžiamos per vieną dieną. Tik dirbant kartu, rūpinantis ne tik savimi, bet ir sau pavaldžiais žmonėmis, juos įvertinant ir paskatinant galima problemų bent jau sumažinti.

Panevėžio miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius