Siaurasis geležinkelis gali atgimti
Panevėžio geležinkelio stoties salėje penktadienį vyko konferencija „Siauruko galimybės. Ar jomis pasinaudosime?“, kurioje buvo pristatyti ir aptarti galimybių studijos „Siaurojo geležinkelio pritaikymo turizmui galimybių identifikavimas” rezultatai. Galimybių studijos rengimą inicijavo Panevėžio miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais - Panevėžio ir Utenos apskričių viršininkų bei Panevėžio ir Anykščių rajonų savivaldybių administracijomis.
2004 m. balandį dėl šios studijos parengimo finansavimo buvo pateikta paraiška PHARE. Paraiška buvo įvertinta teigiamai, skirtos lėšos jai rengti. Studijos rengėjais pasirinkta VšĮ Ekonominių tyrimų centras ir VšĮ Socialinės ir ekonominės plėtros centras. Studija pradėta rengti 2005 m. gegužės mėnesį, baigta rugsėjo viduryje.
Tyrimai patvirtino, jog virš „siauruko“ pakibo hamletiškas klausimas „būti ar nebūti“, nes jo kelio būklė yra bloga arba labai bloga (ypač atkarpoje Anykščiai-Rubikiai), pastatų ir statinių - daugiausia bloga ir tik riedmenų parko - patenkinama.
Nors keleivių ir ypač turistų 2002-2004 m. padaugėjo dvigubai (nuo 7,6 tūkst. iki 15,5 tūkst.), siaurojo geležinkelio veikla išlieka nuostolinga, subsidijų gauti sunku.
Galimybių studijoje analizuojamos trys pagrindinės „siauruko“ plėtros alternatyvos:
1. Viso siaurojo geležinkelio ruožo ir aplinkinės teritorijos vystymas;
2. Viso siaurojo geležinkelio be aplinkinės teritorijos vystymas;
3. Siaurojo geležinkelio ruožo atskirų atkarpų vystymas.
Priimtiniausia plėtros alternatyva – viso geležinkelio ruožo vystymas, teikiant prioritetą Panevėžio-Raguvėlės ir Anykščių–Rubikių atkarpoms ir jų galutinėms stotims. Panevėžio mieste, išsiskiriančiame industrinio paveldo sankaupa, kaip turizmo traukos centras galėtų būti siaurojo geležinkelio technikos istorijos ir pramogų parkas, veikiantis Vaivaduose.
Galimybių studijoje nustatyta, kad investicijos į „siauruką” 2006-2010 m. turėtų siekti 44,8 mln. litų. Siūloma jas realizuoti dviem etapais – 2006-2008 m. (18,2 mln. Lt) ir 2008-2010 m. (26,6 mln. Lt) - pirmiausia atsižvelgiant į tikimybę gauti ES struktūrinių fondų paramą.
Studijoje atlikta finansinė ekonominė analizė rodo, kad nors investicijos į „siauruką” artimiausiu metu finansiškai neatsipirktų, tačiau socialinė ekonominė investicijų nauda yra tikrai ženkli. Todėl šias investicijas apimantis projektas vertinamas kaip gyvybingas ir naudingas tiek Panevėžio ir Utenos regionui, tiek visai Lietuvai.
Kartu konstatuota, kad projektas gali būti įgyvendintas tik tuomet, jei bus visų lygių - šalies ir regiono - valdžios institucijų pajėgų santalka, vieninga nuostata ir nuosekli veikla.
Rita Mikailienė
UAB "Komunikaciniai projektai" projektų direktorė
Asta Sarapienė
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Vyr. ryšių su visuomene specialistė
