Jau kitą mėnesį spręsis autobusų stoties likimas
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos kolegija Savivaldybės administraciją ir UAB Panevėžio autobusų parką įpareigojo iki kovo 18 dienos atlikti Panevėžio miesto autobusų stoties perkėlimo į mieste esančias alternatyvias teritorijas programos projektą (siūlant sujungti autobusų stotį ir autobusų parką vienoje teritorijoje) ir jį pateikti svarstyti Tarybos komitetams ir Tarybai.
Šiuo metu Panevėžio miesto vadovams jau pateikta Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto parengta Panevėžio miesto autobusų stoties vietos keitimo galimybių studija.
Jos rengėjai, ieškodami alternatyvių vietų miesto centre esančiai autobusų stočiai, vertino ekologinius aspektus, eismo saugumą, keleivių pageidavimus ir atvykimo tikslus, miesto gyventojų požiūrį, miesto vystymosi perspektyvas, eismo situaciją mieste ir būsimos autobusų stoties vietoje.
Buvo atliktos gyventojų apklausos (nepriklausomai nuo to, naudojasi jie autobusų paslaugomis ar ne), tarpmiestinių autobusų keleivių apklausos, ištirtas pagrindinių miesto prieigų, gatvių ir sankryžų apkrovimas, išnagrinėtos galimos autobusų stoties vietos, numatant užmiesčio autobusų maršrutus ir galimus tarpinius sustojimus mieste.
Studijos rengėjai konstatuoja, kad atsižvelgiant į miesto gyventojų bei svečių objektyvius poreikius, ištyrus transporto srautus miesto sankryžose, svarbiausios miesto eismo arterijos – Smėlynės gatvės – apkrovimą, pagrįstas poreikis autobusų stotį iškelti į miesto pakraštį. Akivaizdu, kad šiuo metu užmiesčio autobusai dubliuoja miesto viešojo transporto funkcijas.
Įvertinus apklausų rezultatus, nustatyta, kad pagal tris pagrindinius kriterijus - eismo saugumą, ekologiją ir miesto rajonų veiklos pagyvinimą - miesto visuomenė geriausia vieta tarpmiestinei autobusų stočiai renkasi geležinkelio stoties rajoną. Antroje vietoje yra Beržų gatvėje esanti autobusų parko teritorija, trečioje – dabartinė autobusų stoties vieta. Nors daugelis respondentų renkasi būtent pastarąją vietą, tačiau čia veikia ir žmogiškasis veiksnys – nenoras keistis, nors iš apklausų duomenų aiškėja, jog tik 29 proc. žmonių yra svarbi autobusų stoties vieta, o į centrą važiuoja tik apie 12 proc. keleivių.
Derėtų dėmesį atkreipti ir į tai, kad autobusais besinaudojančiųjų yra mažiau nei keliaujančiųjų nuosavu transportu – atitinkamai 43, 4 ir 55 proc. Taigi aktualu atsižvelgti į kitus veiksnius, sąlygojančius stoties vietą.
Studijos rengėjai patvirtina, kad miesto vystymosi strateginiu požiūriu geležinkelio stoties rajonas tinkamiausias šiais aspektais:
1. visą tarpmiestinį transportą tikslinga koncentruoti vienoje vietoje, o geležinkelis - nekilnojamas objektas;
2. atlikus palyginti nedidelius miesto gatvių pertvarkymus, nesunkiai sprendžiasi eismo saugumo ir gatvių apkrovimo klausimai;
3. ekologiniu ir eismo požiūriu laimi centrinė miesto dalis.
