Vasario 17 d. 11 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kviečia žiūrėti virtualų pokalbį „Maža tauta su dideliu žodynu“, skirtą Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms. Kalbėsis komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė ir bibliotekos renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė. Renginio transliaciją, o vėliau ir įrašą, bus galima matyti bibliotekos „YouTube“ kanale.

Daugeliui ne paslaptis, kad lietuvių kalba yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Maža, sudėtinga ir tuo pat metu galinga mūsų kalba atlaikė ne vieną priespaudą ir kėsinimąsi sunaikinti. Verčiantis istorijos puslapiams ji keliavo išvien mūsų širdyse ir lūpose – dainavo laisvę, kūrė tapatybę. Lietuvių kalba leidžia mums kurti artimus, meilės kupinus santykius, padeda siekti pažangos, praturtina platųjį pasaulį.

Daug metų lituanistė L. Lapinskienė tyrinėja lietuvių kalbos puoselėtojų Jono Jablonskio, Petro Būtėno ir kitų biografijas bei jų darbus. Lietuvių kalbos grožio ji ieško Henriko Radausko ir Bronės Buivydaitės kūryboje. Šioje kalboje gražiai jungiamas gramatinės struktūros tikslumas ir poetinis skambesys.

Lietuvių kalbos pilnatvė skleidėsi XX amžiaus poeto, filosofo, poligloto, tragiško likimo asmenybės V. Mačernio „Vizijose“. V. Mačernis savo studijų metais su kurso draugais „šatrijiečiais“ yra skaitęs eilėraščius Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kriptoje.

Jį, kaip intelektualą, siejo pažintis su režisieriumi Juozu Miltiniu, aktoriais Vaclovu Blėdžiu ir Donatu Banioniu. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, iki tragiškos V. Mačernio žūties, visi glaudėsi jo namuose Šarnelėje, kur vykdavo diskusijos ir poezijos skaitymai. Karo sumaištyje per V. Mačernio „Vizijas“ kaip baltoji lelija skleidėsi lietuvių kalbos grožis. Šiais prisiminimais ir tekstais remdamosis L. Lapinskienė ir E. Pažemeckaitė kalbės apie lietuvių kalbos išskirtinumą ir tikrąją vertę.

Parengė Komunikacijos skyrius