Projektas „Paslaptingoji Kinija“ pateikia paskaitų ciklą, kuris atvers ne vieną mažai mums pažįstamos kultūros puslapį.

„Daugelį mūsų žavi Tolimieji Rytai. Per šimtmečius susiformavusios tradicijos, iki šių dienų išlikusi didžiulė pagarba joms, mums dvelkia paslaptimi, egzotika. Ieškojome būdingiausių, įdomiausių su Kinijos kultūra susijusių dalykų – kinų kaligrafija, kinų medicina, kinų Naujųjų metų šventės tradicijos, apie kuriuos norėtųsi sužinoti daugiau“, - sakė projekto „Paslaptingoji Kinija“ vadovė, Dailės galerijos parodų koordinatorė-fondų saugotoja Rasa Stružienė.

Šiandien 17 val. Dailės galerijoje vyks paskaita „Kinų kaligrafija“ ir kūrybinės dirbtuvės su Dalia Dokšaite.

Tolimųjų Rytų šalių kaligrafija – tai unikalus vaizduojamojo meno žanras, turintis ilgą tradiciją, daugelį jį praktikuojančių žmonių įvairiose šalyse, pasižymintis aukštu meniniu lygiu ir savita estetika. Hieroglifų rašto ir kaligrafijos tėvynė yra Kinija. Iš čia jie atėjo į Korėją, o šeštajame amžiuje pasiekė Japoniją. Kinų kaligrafijos tradicija jau tęsiasi keletą tūkstantmečių, tačiau ir dabar ji tebėra jaunatviška ir gyvybinga, kitiems vaizduojamiesiems menams neužleidžianti svarbiausio žanro pozicijų. Kai kas ją vadina bedaikte tapyba ir begarse muzika. Dar sakoma, jog tai šokis be atlikėjo, architektūra be konstrukcijų ir statybinių medžiagų.

Paskaitą Dailės galerijoje „Kinų kaligrafija“ skaitys ir kūrybines dirbtuves ves Dalia Dokšaitė – lietuvių tapytoja, dirbanti sumi-e (sumi-e - tapyba tušu) technika ir kaligrafija. 1998 m. Dalia Dokšaitė įkūrė ir iki šiol vadovauja sumi-e ir kaligrafijos studijai „Tušo kelias“ (Vilnius, Kaunas). Taip pat dailininkė organizuoja nacionalines ir tarptautines parodas bei renginius, dalyvauja mokslinėse konferencijose, veda sumi-e ir kaligrafijos seminarus, skaito paskaitas, aktyviai dalyvauja radijo bei televizijos laidose, rašo straipsnius, organizuoja edukacinius projektus vaikams bei jaunimui.

Vasario 7 d. 16 val. Dailės galerijoje bus skaitoma paskaita „Kinų Naujųjų metų šventės tradicijos“.

Kinijoje Naujųjų metų šventimo istorija apima daugelį amžių. Laikantis vietinių šimtmečių tradicijų, kinai du kartus švenčia Naujuosius metus. Pirmą kartą – sausio 1 d., kaip ir daugelyje krikščioniškų šalių, o po to dar kartą Naujuosius metus švenčia pirmojo mėnesio pirmąją dieną pagal Mėnulio kalendorių.

Naujųjų metų šventimas arba dar kitaip vadinama Pavasario šventė prasideda nuo pirmosios Mėnulio jaunaties dienos, kuri gali būti bet kurią dieną nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. pagal Grigaliaus kalendorių, ir tęsiasi 15 dienų – iki Mėnulio pilnaties.

Tradicinė pavasario šventė, kaip ir Kalėdos krikščionims, kinams yra pati svarbiausia, didelė, iškilminga šventė. Pačios svarbiausios šventės dienos yra Naujųjų metų išvakarės ir pirmosios trys dienos. Išvakarės ir pirmoji Naujųjų metų diena Kinijoje yra šeimos šventė. Naujųjų metų vakarienė – tai šeimos, jos vienybės šventė. Visi šeimos nariai, dirbantys kituose miestuose, skuba grįžti namo, kad šventę sutiktų šeimoje. Prieš šventes perkama daug produktų ir pradedama gaminti daugybė šventinio stalo patiekalų.

Paskaitą „Kinų Naujųjų metų šventės tradicijos“ skaitys lektorė Vilma Šniukštaitė, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto projektų vadovė. V. Šniukštaitė studijavo kinų kalbą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre. Vėliau kinų kalbos žinias ji kelis kartus tobulino Kinijoje, kartu įgaudama vertingos patirties pažįstant šios šalies kultūrą. Pusę metų V. Šniukštaitė dirbo pasaulinėje EXPO parodoje Šanchajuje pristatydama mūsų šalį.

Vasario 12 d. 17 val. lektorius Dainius Butvilas ves paskaitą „Kinų ir šiuolaikinės Vakarų medicinos sankirta ir santaka“.

Dvidešimt pirmame amžiuje sparčiai vystantis mokslui ir technologijoms, iš esmės keičiasi žmogaus požiūris į sveikatą ir priemones, skirtas jos išlaikymui. Nebepakanka rūpintis vien tik fizinių sutrikimų šalinimu. Pagrindinis dėmesys pradedamas skirti fizinių, psichinių, socialinių sveikatos aspektų integracijai, gyvenimo kokybei, užtikrinančiai harmoniją tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos.

Medicina evoliucionuoja, virsdama į mokslą, nukreiptą ne vien tik į biologinius žmogaus aspektus, bet ir į aplinką, visuomenę, žmogaus emocijas, dvasinius ryšius. Ši nauja sveikatos koncepcija sutampa su pagrindiniu labai senos Kinų medicinos holizmo principu, apimančiu sveiką gyvenimo būdą, žmogaus ir gamtos, kūno ir dvasios darną, ligų profilaktiką bei jų gydymą. Tradicinėje kinų medicinoje teigiama, kad žmogus yra gamtos, jį supančio pasaulio atspindys, todėl ir daugelio ligų priežastys slypi ne tik kūno viduje, bet ir už jo ribų.

„Neveltui prieš 2500 metų žymus kinų filosofas Konfucijus sakė: „Žemiausios kategorijos gydytojas gydo ligą, vidurinės – žmogų, o aukščiausios – šalį“. Ar tai negalioja ir šiandien? Ar mažai Lietuvoje žmonių, kurie serga dėl nesėkmingai susiklosčiusių šeimyninių, socialinių, ekonominių aplinkybių? Paskaitos metu susipažinsime su  kinų medicinos ištakomis, savitais ligų diagnostikos, gydymo, sveikatos išsaugojimo principais, vieta šiandieniniame pasaulyje, išmoksime keletą sielai ir kūnui naudingų pratimų“, - teigia gydytojas dr. D. Butvilas.

Me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras D. But­vi­las sėk­min­gai de­ri­na tra­di­ci­nės ki­nų ir šiuolai­ki­nės Va­ka­rų me­di­ci­nos ži­nias. Abi šios sis­te­mos pui­kiai su­ta­ria ir pa­čio­je Ki­ni­joje, į ku­rią D. But­vi­las nuo­lat ke­liau­ja to­bu­lin­tis. Ži­nių jis sė­mė­si ir tra­di­ci­­nės ki­nų me­di­ci­nos li­go­ni­nė­se, ir iš at­okiuo­se kai­muo­se gy­ve­nan­čių liau­dies gy­dy­to­jų. To­kių kaip jis spe­cia­lis­tų – tu­rin­čių ir šiuo­lai­ki­nės Va­ka­rų me­di­ci­nos iš­si­la­vi­ni­mą, ir tvir­tus ki­nų me­di­ci­nos pa­grin­dus – Lie­tu­vo­je ne­daug. D. But­vi­lo spe­cia­ly­bė – fi­zi­nės me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ci­jos gy­dy­to­jas. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te me­di­kas at­sa­kin­gas už aku­punk­tū­ros spe­cia­lis­tų ren­gi­mą, Ry­tų me­di­ci­nos stu­di­jas. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kon­fu­ci­jaus ins­ti­tu­te su tra­di­ci­niu ki­nų gy­dy­mo me­nu su­pa­žin­di­na pla­čią­ją vi­suo­me­nę.

Ryšių su visuomene skyriaus ir Dailės galerijos inf.