Kovo 28 d. 17.15 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“ sutiktuvės. Renginį ves aktorius, bardas Gediminas Storpirštis.

Kodėl po karaliaus Mindaugo mirties Lietuvos karalystę vadiname kunigaikštyste? Ką viduramžiais reiškė karaliaus ir karalystės titulai? Kaip reikėtų vadinti senosios Lietuvos valdovus ir kodėl mūsų šalies istorikai vengia įvardinti juos karaliais? Kritiškai vertindamas istoriografiją ir remdamasis šaltiniais, literatūrologas A. Bučys knygoje siekia atstatyti tikruosius senosios Lietuvos valdovų titulus. 

Autoriaus teigimu 2016 m. tyliai buvo paminėta sukaktis – suėjo 700 metų, kai į Lietuvos sostą sėdo karalius Gediminas. Tada jam kilo mintis ištirti, kaip ir kodėl to meto korespondencijoje ir kituose šaltiniuose vartotas karaliaus terminas šiuolaikiniuose tyrimuose tapo kunigaikščio titulu. Literatūrologas teigia, kad Mindaugas visuose laiškuose ir privilegijose vadinamas karaliumi dar iki krikšto. Taip pat ir jo įpėdiniai, niekada netapę krikščionimis, kronikose ir dokumentuose taip pat vadinami Lietuvos karaliais. Pats Gediminas save vadina karaliumi, taip įvardinamas ir vokiečių bei Romos šaltiniuose.

Autorius tikisi, kad ši knyga padės iš naujo permąstyti Lietuvos istorinį pasakojimą ir kitaip įvertinti Gediminaičių dinastiją bei jos palikimą.

A. Bučys – rašytojas ir literatūrologas, literatūros kritikas. Šalia mokslinių veikalų yra parašęs keletą poezijos rinkinių ir romanų. 2010 m. jam paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija už knygas „Barbarai vice versa klasikai" ir „Seniausioji lietuvių literatūra“.

Parengė Komunikacijos skyrius