Lietuvos ir užsienio keramika – simpoziumo parodoje
Liepos 26 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijos keramikos paviljone atidaroma XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda. Joje pristatomi 7 simpoziumo dalyvių, atstovaujančių 6 šalims, kūriniai.
Parodos autoriai – šiuolaikinės keramikos kūrėjai Byongchanas Seo (Pietų Korėja), Sirajas Saxena (Indija), Nizamas Orçunas Önalas (Turkija), Zina Blyzniuk (Ukraina), Rosana Tagliari Bortolin (Brazilija), Rasa Justaitė-Gecevičienė (Lietuva) ir Srinia Chowdhury (Indija). Jie beveik keturias savaitės gyveno ir kūrė Panevėžyje.
„Šio simpoziumo kūrinius galima skirti į dvi ryškias grupes: augimą bei nuolatinį gyvenimo kismą atspindinčias skulptūras ir aktyvesnę socialinę tematiką gvildenančius objektus“, – sakė simpoziumo vadovė, menotyrininkė Aurelija Seilienė.
Turkas Nizamas Orçunas Önalas savo kūriniuose miksuoja urbanizuotų vietovių statinius su gamtinių uolienų ar net kalnų motyvais. Taip atsiranda tartum kalnų olose apgyvendintų ertmių vaizdiniai. Besisukančios ir į viršų kylančios detalės kuria dinamiškumo įspūdį.
Pasak A. Seilienės, vitališkumas būdingas daugeliui šio simpoziumo dalyvių kūrinių. Ukrainietė Zina Blyzniuk nulipdė stilizuotų formų augalus. Menininkės teigimu, jos kuriamas skulptūras ir jų motyvus tiesiogiai veikia pačios autorės išgyvenamos emocijos bei nuotaikos.
Lietuvos atstovės Rasos Justaitės-Gecevičienės kankorėžiai simpoziumo kūrinių kontekste reiškiasi kaip brandos simboliai. Kitų dalyvių skulptūros simbolizuoja augimą ir naujas patirtis, o šios menininkės kūriniai tarsi perteikia jau sukauptą. Dešimtis kartų padidintas realaus kankorėžio mastelis dar labiau išryškina patirties ir svarbos įspūdį.
Nuo gamtinių formų po truputį pereiti prie socialinės tematikos padeda brazilės Rosanos Tagliari Bortolin darbai. Menininkė, remdamasi savo pačios performatyviomis patirtimis, keramikoje moters kūną interpretuoja kaip lizdą.
Pietų Korėjos atstovas Byongchanas Seo įprastai kuria tradicinių formų indus. Panevėžys tapo išimtimi. Dalis kūrinių – tai senoviniai totemai. Aukštos, grakščios, į viršų kylančios formos, dekoruotos originalia faktūra ir ritualiniais piešiniais, reflektuoja valdžios troškimą ir neapgalvotų ambicijų beviltiškumą.
„Kalbant apie į aukštį besistiebiančias architektūrines formas reikia paminėti indo Sirajo Saxenos kūrinius. Jo ažūriniai statiniai – tai žmogaus gyvenimo bokštai, kurie niekad nenustoja augti“,– sakė A. Seilienė.
Indė Srinia Chowdhury aktyviai plėtoja moteriškumo tematiką. Jos kuriamos primityvių žaislų pavidalo skulptūros, dekoruotos grafito technika atliktais personalizuotais piešiniais, pasakoja apie moters padėtį visuomenėje.
Parodos lankytojai turės galimybę įvertinti, kiek šio simpoziumo dalyviai savo kūryba yra skirtingi ir kiek komunikuoja ta pačia kalba.
„Simpoziumas nesibaigia jo parodos atvėrimu visuomenei. Menininkai neš į savo šalis žinią apie Lietuvą, Panevėžį, Dailės galeriją ir jos keramikos lobyną. Dailės tyrinėtojus ir mylėtojus rudenį kvies tarptautinė teorinė konferencija „Keramikos meno tendencijos“. Keramikos kolekcijos kūriniai keliaus į kitas parodines erdves. Laiko ir darbų ratas suksis iki kito simpoziumo, žadėdamas naujus keramikos meno iššūkius ir atradimus“, – sakė Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.
XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda keramikos paviljone veiks iki rugsėjo 28 d.
Projekto rėmėja – Panevėžio miesto savivaldybė.
Komunikacijos skyriaus ir Dailės galerijos inf.
