G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje – A. Galdiko tapybos paroda

Gruodžio 5 d. 17.15 val. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos II a. atidaroma Adomo Galdiko tapybos paroda iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Tai projekto „Maža žemėlapyje, didi pasaulyje“ renginys.
Dailininkas (tapytojas, grafikas, scenografas) gimė 1893 m. spalio 18 d. Giršinuose (Skuodo r.). Mirė 1969 m. gruodžio 7 d. Niujorke. 1917 m. baigė A. Štiglico techninio piešimo mokyklą Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918–1920 m. dėstė „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje Kaune, 1922–1940 m. (su 1929–1930 pertrauka) – Kauno meno mokykloje (nuo 1926 vadovavo grafikos studijai), 1940–1943 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Trečiajame dešimtmetyje tobulinosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. 1944–1947 m. gyveno Vokietijoje, 1946–1947 m. – dėstė Dailės ir amatų mokykloje Freiburge. 1947 m. persikėlė į Paryžių, o nuo 1952 m. gyveno Niujorke. Nuo 1920 m. dalyvavo dailės parodose Paryžiuje (1931, 1948), Freiburge (1946), Niujorke (1954, 1956–1957, 1960–1961, 1963), Baltimorėje, Klyvlende, Čikagoje, Filadelfijoje (visos 1963), Bostone (1963, 1965), Los Andžele (1965) ir kt.
A. Galdikas yra nutapęs nemažai peizažų, natiurmortų, portretų, abstrakčių kompozicijų, pano Lietuvos paviljonams tarptautinėse parodose Paryžiuje ir Niujorke, sukūręs estampų, knygų iliustracijų, piešinių, apipavidalinęs 17 Valstybės teatro spektaklių.
Ankstyvieji kūriniai - realistiniai, vėlesnėje kūryboje (ypač tapyboje) jaučiama ryški ekspresionizmo, art deco ir tautodailės įtaka, nuo 6-ojo dešimtmečio A. Galdiko tapyboje įsivyravo abstrakcijos. Kūriniams būdinga aiški kompozicija, apibendrintos, ekspresyvios formos, ryškus koloritas.
A. Galdiko kūrinių yra įsigiję: Štiglizo muziejus (Sankt Peterburgas), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas), Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Jau de Paume muziejus Paryžiuje, Prancūzijos vyriausybė, Prancūzų kultūros institutas, M. K. Čiurlionio galerija Čikagoje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Žemaičių dailės muziejus, žemaičių muziejus „Alka“, nemažai kitų galerijų ir muziejų, kolekcininkų ir meno gerbėjų įvairiose pasaulio šalyse.
Parengė Komunikacijos skyrius



