„Rail Baltica“ projektas stiprina savo pozicijas. Birželio 21 d. Roterdame (Nyderlandai) pasirašyta bendra Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir projekto koordinatorės Katerinos Trautman deklaracija dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo. Gera naujiena ir dėl projekto finansavimo: artimiausiu metu Lietuva gaus dar beveik 191 mln. Eur tolesniems darbams.

               Už gautas lėšas ketinama įdiegti Europos geležinkelių signalizacijos ir valdymo sistemą bei su ja susijusias komunikacijas ruože nuo Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos iki Kauno. Europinė vėžė nuo Kauno (Palemono) bus pratęsta į šiaurę – planuojama nutiesti iki 55 km geležinkelio sankasos ir pastatyti reikiamą infrastruktūrą: tiltus, viadukus, pralaidas, praginas.

               „Patvirtinti tikslai – efektyviai panaudoti ES lėšas, suderinti techninius parametrus, pabaigus statybą kuo greičiau pradėti eksploatuoti „Rail Baltica“ – sutelks ne tik Baltijos šalis, bet Suomiją ir Lenkiją“, – teigė projektą vykdančios bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys.

               Deklaraciją pasirašiusios šalys tikisi, kad glaudesnis bendradarbiavimas padės realizuoti visą „Rail Baltica“ projekto potencialą.

               Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas dialogui su Lenkija dėl būtinybės suderinti techninius parametrus. Nuo Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos iki Kauno europinė vėžė jau nutiesta, tačiau geležinkelio infrastruktūra nuo sienos iki Varšuvos yra prastos būklės. Vietomis čia galimas vos 30 km/h greitis, ir tik ateityje planuojama jį gerokai padidinti. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje įsipareigota pasiekti 240 km/h greitį.

               Deklaracijoje buvo pabrėžta ir bendros Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonės „RB Rail AS“ svarba koordinuojant Baltijos valstybių veiksmus, susitarta dėl papildomų paraiškų finansavimui gauti teikimo ir lėšų, skirtų „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti, administravimo.

               Kartu su Latvija ir Estija bei įmone „RB Rail AS”, kaip projekto „Rail Baltica” koordinatore, buvo pasirašytas ir susitarimas dėl ES lėšų, skirtų projektui įgyvendinti, administravimo. Apibrėžti bendri principai, procedūros ir tvarka, kuria remiantis valstybės naudos ES lėšas.

               Pernai rudenį užbaigto projekto „Rail Baltica“ I etapo vertė – 364,5 mln. Eur. Už juos nutiesta europinio standarto ir atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija (120 km). Sutvarkyta, įrengta ir pastatyta 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

               Parengė Ryšių su visuomene skyrius