Per šias olimpines žaidynes futbolo pasaulyje vėl buvo garsiai kalbama, kad salės futbolas nusipelnė būti įtrauktas į olimpinių šakų sąrašą. Visai realu, kad tai bus padaryta po ketverių metų. Žaidimas, kuriam už savo karjerą dėkoja tokios žvaigždės kaip L. Messi, po truputį populiarėja ir Lietuvoje.

Apie salės futbolo subtilybes bei ko reikia, kad Lietuva sublizgėtų šioje sporto šakoje – pokalbis su Aurelijumi Vekerotu. Jo treniruojama Panevėžio „Baltija“ praėjusį sezoną tapo Lietuvos čempione ir kitą savaitę pirmą kartą kovos UEFA Futsal taurės turnyro atrankoje.

Jūs buvote lauko futbolo žaidėjas. Kaip susidomėjote salės futbolu?

1995 m. baigiau žaisti Panevėžio „Ekrane“ ir pradėjau žaisti salės futbolą. Man, kaip ir daugeliui Lietuvos futbolininkų, salės futbolas nebuvo naujiena. Žiemą mėgėjai ir profesionalai, rengdamiesi lauko futbolo sezonui, žaidė salės futbolą. Tiesa, tada su kitokiu kamuoliu, ir taisyklės buvo kiek kitokios.

Keliolika metų atstovavau įvairioms salės futbolo komandoms – Panevėžio, Mažeikių, Kauno. 4 kartus tapau Lietuvos čempionu, atstovavau klubams tarptautinėse varžybose, o praėjusių metų rudenį debiutavau kaip treneris Panevėžio „Baltijos“ klube. Tapome Lietuvos salės futbolo čempionais ir iškovojome teisę žaisti UEFA turnyre.

Kuo salės futbolas skiriasi nuo lauko?

Salės futbolas žaidžiamas uždaroje patalpoje, ant parketo arba guminės dangos. Aikštelės ilgis yra 38-42, plotis – 20-25 m. Komanda – 5 žaidėjai, vartininkas ir 4 aikštės žaidėjai. Žaidžiama 2 kėlinius po 20 minučių. Jeigu kamuolys patenka į užribį, laikas stabdomas. Vartai mažesni nei lauko futbolo – t.y. standartiniai rankinio vartai.

Salės futbolo kamuolys taip pat mažesnis nei lauko. Jis yra ketvirto dydžio, o lauko – penkto. Salės futbolo kamuolys sveria apie 400 g. Jis ne toks šoklus, todėl lengviau valdyti – stabdyti, perduoti ar smūgiuoti.

Yra keletas įdomesnių taisyklių. Pavyzdžiui, jeigu per kėlinį komanda surenka 5 pražangas, nuo šeštosios skiriami baudiniai. Baudinys skiriamas arba iš 10 m žymos (atitiktų lauko futbolo 11 m baudinį), arba iš tos vietos, kur padaryta pražanga. Baudinys mušamas be priešininkų sienelės – tai sukuria įdomių situacijų.

Ar skiriasi ir pati žaidimo strategija?

Kadangi plotas mažesnis, žaidimas yra greitesnis ir mobilesnis. Tai labai malonu akiai.

Sportininkai dažniau naudoja derinius. Labai svarbu standartinės situacijos, kadangi pelnoma labai daug įvarčių. Be to, praktikuojamas spaudimas. Vartininkas labai dažnai tampa aikštės žaidėju. Dažniausiai komandos šį metodą naudoja, kai labai reikia įvarčio, tačiau tada labai rizikuojama, nes vartai lieka tušti.

Tiesa, nenoriu nuvertinti lauko futbolo – ten 20-22 m nuo vartų sprendimai irgi priimami labai greitai, žaidėjai turi būti staigūs ir greiti.

Salės futbolas kartais panašus į šokį. Ar sportininkai specialiai treniruojasi atlikti triukus?

Žinoma, kiekvienas technikos elementas šlifuojamas. Labai smagu, kada jie pavyksta per rungtynes. Treniruotėse daug ką galime bandyti, tačiau per rungtynes nedaugelis ryžtasi parodyti ką nors ypatinga. Pavyzdžiui, šiais metais Europos čempionate matėme keletą portugalo Ricardinho triukų. Tai geriausia metodinė medžiaga, kaip reikia dirbti, stengtis ir treniruotis.

Ar tiesa, kad profesionalūs salės futbolininkai į treniruočių rutiną įtraukia netgi aerobiką?

Ne paslaptis, kad daugelio šakų sportininkai lanko aerobikos treniruotes dėl fizinio pasiruošimo, tobulesnės koordinacijos. Aukštesnio lygio salės futbolininkai – irgi.

Kokia salės futbolo situacija Lietuvoje?

Nesikeičia daug metų. Lietuvoje nėra vaikų salės futbolo grupių, todėl visos komandos ir atitinkamai nacionalinė formuojamos iš jaunimo, kuris nežaidžia A lygoje, ir iš truputėlį geresnių žaidėjų, baigusių aukštesnio lygio karjerą.

Salės futbolo Lietuvos A lygoje praėjusį sezoną dalyvavo 10 komandų. Išsiskyrė Vilniaus „Bekinta“, Radviliškio „Lokomotyvas“. Sezonas buvo labai įdomus, antroje vietoje likusius vilniečius aplenkėme 2 taškais, tam reikėjo ir šiek tiek sėkmės. Puiku, kad turėjome labai gerus žaidėjus kaip Arūnas Šteinas, Tomas Nemanis, Marius Būtėnas, vartininkas Aidas Skeverys.

Kalbėti apie rimtesnius Lietuvos salės futbolo tarptautinius rezultatus bus galima tada, kai atsiras vaikų grupės. Tačiau visa tai dar tolima perspektyva.

Kokios nacionalinės komandos šiuo metu stipriausios pasaulyje?

Pirmauja Brazilija. Nuo 1989 m., kai buvo pradėta rengti Pasaulio taurė, jie 5 kartus tapo pasaulio čempionais. 2 kartus – ispanai. Tad jie diktuoja ir salės futbolo lygį. Juk pažiūrėkime – Pietų Amerikos ar Pietų Europos šalių vaikai neįsivaizduojami be kamuolio. Tik taip gali iškilti tikros žvaigždės.

Rugpjūčio 17-20 dienomis Lietuvos čempionė „Baltija“ „Cido“ arenoje susitiks su Sarajevo „Centar Sarajevo“, Stambulo „Istanbul Üniversity SK“ ir Gibraltaro FC „Lynx“ ekipomis. Turnyro tvarkaraštis - www.cidoarena.lt . 

Ryšių su visuomene skyriaus ir „Cido“ arenos inf.