NAUJIENOS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai atlikę analizę teigia, kad Panevėžio mieste mokyklos, lyginant su kitomis savivaldybėmis, valdomos efektyviai. Panevėžio mieste vienam moksleiviui, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skiriama 1695 eurai. Ši suma buvo 3 proc. mažesnė už didžiųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį.
„Švietimui skirtos lėšos privalo būti skirstomos atsakingai. Svarbiausia investicija turi būti į moksleivius, į mokymo kokybę, o ne į perteklinių patalpų išlaikymą. Optimizuodami mokyklų tinklą šio tikslo ir siekiame, teigiamus rezultatus matome jau dabar“ – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
„Vienam Panevėžio miesto mokiniui teko 12,5 kv. m bendro mokyklų ploto (šalies mastu vienam mokiniui teko 13,4 kv. m) bei 4,7 kv. m klasių ploto (šalies mastu – 5,2 kv. m). Kadangi mokyklų infrastruktūra palyginus su kitomis savivaldybėmis naudojama efektyviai, tai atsispindi ir skiriamų pinigų sumose – mažiau pinigų išleidžiama nereikalingiems pastatams išlaikyti, valyti, šildyti”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.      2015 m. Lietuvos mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurai mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.  (566 eurai mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.
„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau. 



Pagal LLRI informaciją parengė Komunikacijos skyrius