MTP – konferencija apie švietimo inovacijų taikymą
Panevėžio mokslo ir technologijų parke (MTP) Panevėžio miesto, rajono ir aplinkinių regionų 14 mokyklų, besinaudojančių „Eduka klase“ ir „Eduka dienynu“, atstovai dalyvavo netradicinėje praktinėje švietimo konferencijoje „Naujoji karta ir inovacijos. Ką tai reiškia praktikoje?“.
„Modernių ugdymo metodų ir priemonių, sėkmingai kasdien naudojamų pamokose, nereikia ieškoti kažkur toli, pas visų giriamus suomius ar švedus. Panevėžys yra labai stiprus pavyzdys visai Lietuvai – čia galime rasti daug mokytojų, įgudusių dirbti su inovacijomis, pritaikytomis judriems šiuolaikiniams vaikams. Kaip juos sudominti, išmaniuosius telefonus pasitelkti ne žaidimams, o mokymuisi, kaip išlaikyti naujosios kartos vaikų dėmesį ir tinkamai įvertinti asmeninius vaikų pasiekimus ir pažangą – tai daugelį mokytojų ir tėvų kamuojantys klausimai, tačiau į juos galima rasti ne vieną atsakymą“, – teigia konferenciją organizavusios UAB „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė.
Vaikų ir paauglių psichologė, knygų bendraautorė Asta Blandė kėlė klausimą, koks šiuolaikinio mokytojo vaidmuo – mokyti ar mokytis drauge su vaikais: „Naujoji vaikų karta mus gali pamokyti, kaip neprarasti smalsumo ir pasinaudoti didesnėmis technologijų teikiamomis galimybėmis, nuolat eksperimentuoti, skatinti stiprinti socialinį emocinį intelektą ir ne tik. Iš vaikų galime mokytis laisvės, bendruomeniškumo, savistabos ir įgytos patirties įprasminimo kasdienybėje. Taip pat – ambicingų tikslų kėlimo ir tikėjimo savo „supergaliomis“.
Su skaitmenine mokymosi aplinka „Eduka“ dirbančios mokyklos daug prisidėjo prie šio sprendimo tobulinimo ir pritaikymo vaikų, tėvų, mokytojų ir mokyklų poreikiams. Tadas Pukas, „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas, pristatė, kokie sprendimai numatomi įdiegti netolimoje ateityje ir kokios pasaulinės tendencijos. Šiuolaikinio švietimo kryptis – ieškoti aukso viduriuko ir viską kruopščiai derinti, integruoti, kad vaikai galėtų išnaudoti skirtingus būdus įgyti žinių ir gebėjimų, kurių jiems prireiks greitai besikeičiančiame gyvenime. Visa tai apima sisteminis požiūris į mokymąsi: vadovėlių komplektus papildo skaitmeninis turinys, o dienynas padeda vertinti ir stebėti vaiko pažangą.
Apie tai, kokius klausimus mokytojams ir klasės auklėtojams dažniausiai užduoda tėvai, ir kokį spaudimą vaikui sukuria priverstinis lyginimas ir reitingavimas, pasakojo „Šviesos“ direktorė J. Nacevičienė. Ji pabrėžė, kad kova dėl vietos reitingų lentelėje nemotyvuoja stengtis nei geriausiai, nei sunkiau besimokančių vaikų, tik sukuria papildomą stresą, įtampą. Tuo tarpu yra ir kitas būdas konkuruoti – tai varžytis su pačiu savimi ir savo pasiekimais. Tai padeda vaikams tobulėti, todėl labai svarbu atsižvelgti į kompleksiškai matuojamą individualią vaiko pažangą.
Konferencijoje viešėjo ir Metų mokytojas dr. Simonas Šabanovas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokytojas ir mokomųjų priemonių autorius. Jis savo pamokas apverčia aukštyn kojom ir kiekvieną kartą pirmiausia pradeda nuo įsivertinimo ir 10 klausimų, kuriuos mokiniai atsako tiesiog savo išmaniuosiuose telefonuose – „Eduka klasėje“. Pasak mokytojo, įvairių užduočių atlikimas interaktyviomis priemonėmis yra galimybė, bet ne būtinybė, todėl kiekvienas mokytojas turėtų nebijoti eksperimentuoti ir rasti tai, kas jam ir vaikams labiausiai tinka ir patinka. Jis pats nevengia pasiskolinti ugdymo medžiagos iš įvairių kitų dalykų skaitmeninių vadovėlių, ir tai labai pasiteisina – vaikams įdomu tą pačią temą analizuoti keliais aspektais. Pavyzdžiui, geografijos pamokoje kalbėdamas apie religijas S. Šabanovas gali čia pat atsiversti skaitmeninį istorijos vadovėlį, religijų temą, o diskusijai apie Europos ribas praverčia Eurolygos komandos ir net „Eurovizijos“ dainų konkursas – kodėl jis taip istoriškai susiklostė ir kurios šalys buvo įtrauktos.
Parengė Komunikacijos skyrius
