Prieš 56 metus Panevėžyje pradėta vystyti centralizuoto šilumos tiekimo sistema. Augant miesto pramonei ir didėjant gyvenamųjų namų kvartalams, didėjo šilumos poreikis, plėtėsi šilumos ūkis.

Šiandien miestiečiams šilumą ir karštą vandenį tiekia AB „Panevėžio energija“. Didžiausia centralizuotos šilumos vartotojų grupė yra gyventojai, suvartojantys 73 proc. šilumos. Metinis šilumos poreikis siekia 390GWh. Pastaruoju metu apie 80proc.vartotojams tiekiamos šilumos yra pagaminama nuosavuose šilumos šaltiniuose (katilinėse), likusi dalis perkama iš nepriklausomo gamintojo. Eksploatuojamų šilumos tinklų ilgis sudaro 135 km.

AB „Panevėžio energija“ ir toliau siekia centralizuoto šilumos tiekimo plėtros, pritaria su energetika bei klimato kaita susijusiems tikslams, mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, didinant atsinaujinančių išteklių naudojimą.

Mieste atliekama šilumos tinklų rekonstrukcija – seni susidėvėję vamzdynai keičiami naujais. Tai mažina šilumos nuostolių tinkluose, efektyviau naudojami energetiniai ištekliai, mažiau teršalų patenka į aplinką. Nuo 2013 m. mieste renovuota daugiau nei 17 km vamzdynų. Šilumos nuostolių sumažėjo 2 proc. – nuo 17 proc. (2013 m.) iki 15 proc. (2018 m.).

Plečiant biokuro naudojimą, diegiant naujas technologijas, rekonstruota Panevėžio miesto katilinė. Nauji katilai ir ekonomaizeriai sumažino šilumos gamybos sąnaudų, importuojamo kuro kiekį (gamtines dujas). Rekonstravus miesto katilinę, nuo 2013 iki 2018 m. biokuro panaudojimas išaugo dvigubai – nuo 28 iki 56 proc.

Keisdama iškastinio kuro naudojimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais (biokuru), bendrovė realiai prisideda, kad mažėtų į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.Atsisakant gamtinių dujų, naudojant biokurą, per 5 metus dvigubai (nuo 83 iki 42 tūkst. tonų) sumažinta į aplinką išmetamo CO₂ (anglies dioksido).Investicijos leido įmonei sutaupyti 41 tūkst. apyvartinių taršos leidimų (ATL), kurių vertė siekia daugiau nei 1 mln. Eur.

2019 m. pradėtas eksploatuoti naujas 10 MW galios biokuro katilas, kitąmet pastatytas dar vienas leis biokuro naudojimą padidinti iki 88 proc., dar labiau sumažės į atmosferą išmetamo CO₂ (iki 8000 t per metus).

Darnios energetikos ateitį galima sieti tik su novatoriškais sprendimais ir investicijomis, kurioms svarbi paskata yra ES finansavimas. 2013–2018 m. įgyvendindama ES remiamus projektus AB „Panevėžio energija“ į miesto šilumos ūkį investavo daugiau nei 19 mln. Eur, iš jų 7,6mln. – ES lėšos.

Teisingi sprendimai ir investicijos prisidėjo prie efektyvios šilumos gamybos, leido sumažinti šilumos kainą vartotojams. 2012–2018 m. vidutinė šilumos kaina Panevėžyje sumažėjo 24 proc.

Komunikacijos skyriaus ir AB „Panevėžio energija“ inf.